Didelė pridėtinė vertė

Seime pradėtas svarstyti kelių Šventosios jūrų uosto įstatymo straipsnių pakeitimo projektas. Pagrindinė tokio keitimo esmė ta, jog siūloma maksimalų Šventosios uosto žemės nuomos laikotarpį prailginti nuo 25 iki 50 metų.

Seimo narys, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad to reikia siekiant pritraukti ilgalaikių investicijų į Šventosios uostą. Jame ateityje planuojama vystyti didelę pridėtinę vertę ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai kuriančias veiklas.

Kol kas kaip pagrindinė Šventosios uosto pridėtinė vertė įvardijama vėjo jėgainių parkų vystymo jūroje aptarnavimo veikla.

„Tikimės, jog Šventosios uosto įstatymo pakeitimo priėmimas prisidės prie sklandaus strateginio Lietuvos energijos projektų įgyvendinimo Baltijos jūroje, vietos verslo skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir Lietuvos jūrinės ekonomikos formavimo“, – kalbėjo D. Kreivys.

Kita Šventosios uosto vystymo kryptis būtų neformali švietimo veikla, o tai reiškia, kad šiame uoste būtų kuriamas su jūra susijęs ugdymo procesas. Jei kalbama, kad ir į švietimo veiklą Šventosios uoste būtų kreipiamos investicijos, čia gali būti steigiama buriavimo mokykla.

Arvydas Pocius / Asmeninio archyvo nuotr.

Švartuosis ir karo laivai

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, o dabar Seimo narys Arvydas Pocius akcentavo, kad Šventosios uostas turėtų būti pritaikomas priimti ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų greitojo reagavimo laivus.

Logika paprasta: kai Baltijos jūroje bus įrengti iš pradžių vienas, o vėliau ir dar vienas, o gal net ir daugiau vėjo jėgainių parkų, juos saugoti privalės kokie nors laivai.

Šventosios uoste turėtų būti laivai, kurie saugos arba gelbės, kai susidarys kritinė situacija ar kils teroristinio akto grėsmė.

Anot A. Pociaus, Šventosios uoste turėtų būti laivai, kurie saugos arba reikalui esant ateis gelbėti, kai susidarys kritinė situacija arba kils galimo teroristinio akto grėsmė. Jei koks nors incidentas vėjo jėgainių parko ar kitame Lietuvos Baltijos jūros teritorijos rajone būtų suplanuotas, esą labai svarbi greita karo laivų reakcija.

Energetikos ministro D. Kreivio nuomone, greitiems, efektyviems karo laivams vietos švartuotis Šventosios uoste ateityje tikrai turėtų būti. Klausimas gali kilti tik toks, kokio dydžio karo laivai galės įplaukti į Šventosios uostą, nes jo gylis galės būti 4–6 metrai.

Atkūrus Šventosios uostą ir numačius specialias krantines, jame galėtų stovėti bet kuris iš dabartinių „Flyvefisken“ klasės 54 metrų ilgio patrulinių laivų: P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“, P14 „Aukštaitis“ ir P15 „Sėlis“, nes jų grimzlė – 2,5 m.

Valdas Rakutis / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – pritraukti lėšų

Šventosios uoste, kaip pastebėjo Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, svarbios ne tik laivų grimzlės, bet ir paties uosto erdvės.

Ar veiklos, susijusios su vėjo jėgainių parkų aptarnavimu, priskyrimas Šventosios uostui turės įtakos jachtų švartavimo ploto dydžiui?

Jam kilo klausimas, ar naujos funkcijos, susijusios su vėjo jėgainių parkų aptarnavimu, priskyrimas Šventosios uostui turėtų įtakos ploto, kuris skirtas jachtoms švartuoti, dydžiui? Komisijos pirmininkas svarstė ir apie tai, jog gal yra ir techninių sprendimų, kad vėjo jėgainių parko aptarnavimo veikla kurtųsi uosto išorinio reido arba vadinamojo avanuosto, įrengto jūroje tarp molų, dalyje?

Energetikos ministras D. Kreivys svarstė, kad Šventosios uosto plėtra galima tik tuo atveju, jei ji bus įvairiapusė.

Dainius Kreivys / Asmeninio archyvo nuotr.

„Į uosto plėtrą turėtų būti įtraukta komercinė krantinių nuoma. Tai leistų Šventosios uostą apskritai vystyti. Nesant lėšų, nenuomojant bent dalies uosto krantinių, būtų sunku kalbėti apie visą uosto išvystymą. Tik investicijų atėjimas į Šventosios uostą leistų jį išvystyti iki visos apimties. Tada vietos ir jachtoms, ir kateriams, ir kitiems pramoginiams laivams atsirastų“, – dėstė D. Kreivys.