Artėjant 2013-iesiems, kurie paskelbti Tarmių metais, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai Klaipėdoje tarėsi, kokiais renginiais prisidėti puoselėjant žemaičių šnektą.

Iš įvairių Žemaitijos kampelių į Klaipėdą susirinkę tarybos nariai svarstė, kokie renginiai galėtų tapti patrauklūs ir kitų rajonų bei visos Lietuvos žmonėms, kalbėjo apie turimą patirtį rengiant šventes bei vakarones.

Tikėtis, kad Tarmių metų renginiams bus skirta daug pinigų, neverta, nes numatyta, kad finansavimą skirs ministerijos bei vietos savivaldybės, kurių biudžetai yra itin menki.

Skuodiškiai atviravo, kad jų nereikia raginti puoselėti žemaitiškumą, jie kasdien kalba žemaitiškai ir turi daugybę tradicinių, kasmet organizuojamų renginių, kuriais siekiama palaikyti savąją tarmę.

Žemaitijos rajonų kultūrininkai numatė leisti knygų bei kitokių leidinių žemaičių tarme, kompaktinių plokštelių su tarmės pavyzdžių įrašais, organizuoti konkursus bei šventes, rengti paskaitas apie gimtąją šnektą. Kretingiškiai ketina atgaivinti tarmiškąjį lėlių teatrą. Prabilta ir apie tarmiško žodyno leidybą.

„Tokiems dalykams nebūtina daugybės pinigų, o vakarus su bendruomenėmis galima rengti neturint nė vieno lito. Folkloro ansamblių pasidainavimai, pavakarojimai nieko nekainuoja, bet turi begalinę išliekamąją vertę, – teigė Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentė Rūta Vildžiūnienė. – Kitas dalykas, ką turėtume daryti, – derinti folklorą, liaudies kūrybą su tautiniu kulinariniu paveldu, linksmybėmis, tada žmonėms bus įdomu ir patrauklu.“

Kol kas nėra žinoma, kiek savivaldybės skirs pinigų Tarmių metų renginiams, todėl Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai planavo, ką galima nuveikti turint minimalų biudžetą.