Likimo valiai nepaliks

Keturias dienas trukęs žuvų transportavimas iš Laukžemių į kitus vandens telkinius baigtas.

Apie 60 savanorių sekmadienio pavakarę atsipūtė lengviau. Trinyčių, Lazdininkų ir Tūbausių tvenkiniai pasipildė įspūdingo dydžio žuvimis.

Kruopščiai visko suskaičiuoti nebuvo kada, tačiau patys žvejai spėjo, kad per visą šį laiką buvo perkelta apie šešias tonas žuvų.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo manymu, skaičius yra kuklesnis – apie dvi tonas.

V.Marozo žodžiais, kita dalis žuvų gana sėkmingai nukeliavo į Danę. Tuo metu gaišenų utilizavimu pasirūpino Rietavo savivaldybė.

Vis dėlto padaryta žala gamtai žvejams kelia nerimą. Klaipėdietis Tomas Navalinskas įsitikinęs, kad nebuvo tinkamai pasirūpinta žuvų nuleidimu į Danę.

"Bandysime klausti užsakovų, projekto rengėjų ir biurokratų, priėmusių tokį sprendimą, ar buvo užtikrintas maksimalus žuvų patekimas į Danę. Jos vaga buvo visiškai neparuošta – nei gylio, nei vandens tėkmės joje, užvirtusi medžiais. Patys, kiek galėjome, savo jėgomis benzininiais pjūklais juos pašalinome", – aiškino pašnekovas.

Skaičiuoja nuostolius

Prarastos gyvūnijos kiekis liūdina. Skaičiuojama, kad vien tik 25 metrų atkarpoje buvo susemta per pusę tonos žuvų gaišenų. Savanorių tvirtinimu, tai yra maždaug apie 5–6 tūkst. vienetų.

"Vidurkį vidutiniškai sudaro 100 gramų svorio delno dydžio žuvys. Jeigu preliminariai skaičiuotume gamtai padarytą žalą ir vienetą įvertintume 30 eurų, išeitų apie 160–170 tūkst. eurų nuostolio. Ir tai – tik 25 metrų atstumu. Dar neaišku, kokio iš viso ilgio yra upelis. Galiausiai, tai tik materiali žala, o kur moralinė? Brėžinyje viskas atrodo vienaip, o gyvenime, pasirodo, yra kitaip", – apmaudą liejo T.Navalinskas.

Vis dėlto savanoriai džiaugėsi, jog pavyko išgelbėti didžiąsias, ypač vertingas žuvis.

Pešasi dėl šamo

Koks kiekis žuvų buvo perkeltas į Trinyčių tvenkinį, kol kas garsiai nekalbama. Mat jau dabar vandens telkinio pakrantė nusėta lengvo laimikio tykančių klaipėdiečių.

"Žmonių čia – kaip turguje. Pensininkai drebančiomis rankomis sėdi prie kranto, bando pagauti vieną itin didelį paleistą šamą. Žvejoti juk neuždrausi. Tik širdį skauda, kad nesineštų namo tokių gigantų. Pasidžiaugei ir paleisk. Norisi, kad mūsų plėšrūnas pagyventų iki pavasario ir spėtų išneršti, tuomet Klaipėdos centre turėsime labai turtingą tvenkinį, kokio nebus niekur kitur Lietuvoje", – vylėsi T.Navalinskas.

Dabar didžiausias galvos skausmas žvejams – kaip iki pavasario vandens telkinį apsaugoti nuo brakonierių.

"Kol kas nė vienam pensininkui nepavyksta jų pagauti. Nors ir kimba, tačiau įrankiai tokioms dičkėms, matyt, neparuošti", – šyptelėjo vyras.

Savanoriai prie Trinyčių tvenkinio tikisi įrengti specialias, į judesius reaguojančias kameras, kuriomis naudojasi aplinkosaugininkai, medžiotojai.

"Jos lengvai užmaskuojamos, yra nematomos. Tarp draugijos narių turime ir medžiotojų, kurie sutiko padėti. Bandysime gaudyti vietinius brakonierius, kurie atsėlins naktį su tinklais. Tad turime dar daug darbo", – atsiduso pašnekovas.

Kad teritoriją saugoti nuo brakonierių padės vaizdo kameros, patikino ir V.Marozas.