Audros veikia uostą

Studentai analizuoja, kiek per metus dėl audrų negali dirbti Klaipėdos uostas? Kiek suskystintųjų gamtinių dujų laivų negali įplaukti į Klaipėdos uostą ir yra priversti laukti geresnių oro sąlygų?

Atsakymas labai aiškus. Vertinant pagal šių metų oro sąlygas, Klaipėdos uostas didelių netekčių nepatyrė. Laivybos ribojimai buvo vos kelis kartus. SGD laivai įprastai „gaudo“ ramaus oro tarpus ir nesirengia su kroviniu į uostus, jei prognozuojamos audros.

Įprasta, kad spalį ir lapkritį, kartais šiek tiek ir gruodį, pats neramiausias būna Atlanto vandenynas, kur užgimę uraganai veržiasi ir į žemynus.

Meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė aiškino, kad šiemet Atlanto vandenyne buvo užfiksuotas uraganų rekordas – susidarė net 36. Prieš dešimtmetį Atlante būdavo fiksuojama 20–24 uraganai. Anot A.Galvonaitės, uraganų skaičių lemia vis labiau šylantis klimatas.

Sūraus vandens plūsmas

Baltijos jūroje ties Klaipėda ne tik uraganai, bet ir mažesnės audros lemia didesnį sūraus vandens skverbimąsi į Kuršių marias, staigius potvynius.

Per metus vidutiniškai 65 proc. laiko vandens srovės teka iš Kuršių marių į Baltijos jūrą. Tačiau stiprūs vėjai, o labiausiai šiaurės, vakarų ir šiaurės vakarų, daro joms tiesioginius stiprius pokyčius. Prie šiaurinių ir vakarinių vėjų net nuo 17 iki 21 proc. tėkmė būna iš jūros į marias, o vidutiniškai ji siekia 10 proc.

Likusią vidutinę 25 proc. laiko dalį Klaipėdos uoste būna dvi-sluoksnė tėkmė, kai gėlas lengvesnis Kuršių marių vanduo teka į jūrą, o apatiniu sluoksniu į Kuršių marias veržiasi sunkesnis sūrus jūros vanduo.

Kuršių mariose yra įrengtos 7 vandens druskingumo matavimo stotys. Jos nuo pietinės uosto dalies Kuršių mariose išdėstytos nuo 3,85 iki 24,2 km atstumu. Visose stotyse fiksuojamas didesnis vandens druskingumas, didesni jo pikai, kurie dažniausiai būna nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pabaigos.

Ne veltui žvejai sutartinai tikina, kad sūrus vanduo prasiskverbia vis giliau į Kuršių marias. Tai liudija jose sugaunamas vis didesnis kiekis jūrinių sūraus vandens žuvų bei vis mažesnis kiekis gėlavandenių žuvų.

Sūrus vanduo jas tiesiog stumia tolyn į Kuršių marias – į Kaliningrado srities vandenis.

Tai leidžia daryti išvadą, kad Kuršių marių verslinės žvejybos uždraudimas nepadidins šio vandens baseino žuvų kiekio.

Kuršių marių srovės

Duomenys dėl vandens tekėjimo į Kuršių marias, srovių krypčių ir greičio, vandens druskingumo yra pateikti Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kuri buvo atliekama norint rekonstruoti Klaipėdos uostą.

Jau seniau pastebėta, kad, gilinant Klaipėdos uostą, sūraus vandens plūstelėjimas į Kuršių marias didėja, nes daugiau jo plūsta priedugniu.

Dabar įprastai prie vadinamojo nulinio vandens lygio iš Kuršių marių į jūrą per sekundę prateka apie 1 100–1 400 kubinių metrų vandens. Esant ekstremalioms sąlygoms, kai vandens lygis Baltijos jūroje žemas, iš Kuršių marių per sekundę gali pratekėti ir per 3 tūkst. kubinių metrų vandens.

Norai: pietinių uosto vartų schema, kur tarp jo dambų būtų įrengta Klaipėdos pramoginių laivų prieplauka. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš jūros į marias esant audrai vandens įtekėjimas gali būti 1 700 kubinių metrų per sekundę, o siaučiant uraganui – net iki 3 100 kubinių metrų per sekundę. Tai paaiškina, kodėl pučiant stipriems šiaurės ar vakarų vėjams Minijos žemupyje staigiai, o Nemuno žemupyje kiek lėčiau kyla vandens lygis.

Įprastai vandens lygio kilimas jūroje būna nuo plius 50 iki minus 50 cm, tačiau yra fiksuoti ir ekstremalūs pokyčiai nuo plius 186 cm iki minus 100 cm. Įprastai srovės greitis iš Kuršių marių į jūrą yra 30–40 cm per sekundę, tačiau ekstremaliomis sąlygomis gali siekti ir 1–2 m per sekundę.

Patvankų metu jūros vandens skverbimosi į Kuršių marias greitis yra panašus.

Pietinių vartų reikšmė

Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad kiekvienas uoste atliktas gilinimas ar didesnio terminalo statyba turi įtakos vandens tėkmei Klaipėdos sąsiauryje.

Pavyzdžiui, SGD terminalo statyba tėkmę iš Kuršių marių į Baltijos jūrą sumažino 1–1,2 proc., o iš Baltijos jūros į Kuršių marias – 1,3–1,5 proc. Apskaičiuota, kad netrukus pradedamas vykdyti uosto laivybos kanalo gilinimas iki 17–17,5 m ir platinimas iki 200 m, pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas vandens tėkmę iš Kuršių marių į jūrą padidintų pagal įvairius variantus nuo 9,3 iki 36 proc., o iš Jūros į Kuršių marias – nuo 8,4 iki 32 proc.

Tėkmę sureguliuotų įrengti pietiniai vartai su 1,24 km ilgio pietine ir 880 m ilgio šiaurine dambomis bei 190 m ilgio damba ties Alksnyne. Jas įrengus ir pagilinus uostą iki minėtų dydžių, bendra tėkmė padidėtų maždaug 2 proc. iš marių į jūrą ir iki 3,2 proc. iš jūros į marias. Toks dydis jau būtų priimtinas įvertinus tai, kad SGD terminalas dar šiek tiek mažina tėkmę.

Ir anksčiau gilinant uostą būdavo įrengiamos įvairios tėkmę mažinančio priemonės. Neatsitiktinai uoste atsirado keli nauji statmeni nuo kranto link laivybos kanalo einantys molai.