Žvejyba – nepaklausi profesija

Tai, kad žvejo profesija tapo neprestižinė, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji paskelbtoje 2021–2030 m. maisto ir kaimo vystymo programoje, kuri apima ir žuvininkystės plėtrą Lietuvoje, šią, taip pat ir kitas žemės ūkio profesijas įvardijo probleminėmis.

Per kelerius pastaruosius metus daugiau nei perpus sumažėjo jaunuolių, kurie renkasi su žvejyba susijusią veiklą. Tai galima pamatyti ir Klaipėdoje, kur dauguma žvejybos laivų įgulų narių yra vyresnio amžiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė teigė, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip į maisto, kaimo plėtros ir žvejybos profesijas pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Į kai kurias profesijas, kaip žuvų augintojo, rekomenduojama priimti daugiau merginų.

Išplauti ES pinigai

Žvejo profesiją Lietuvos profesijų klasifikatoriuje apibūdina net 11 pavadinimų. Kvalifikuotas žuvininkystės įmonės darbininkas, ūkininkas-žuvininkas, kvalifikuotas žuvų veisyklos darbininkas sudaro akvakultūros ūkio grupę.

Akvakultūra, arba žuvų auginimas, yra viena iš labiausiai Lietuvoje žuvininkystės srityje besivystančių veiklų. Tam įtakos turėjo ir skirtos nemažos ES paramos lėšos. Už jas įkurta nemažai mažesnių ar didesnių žuvininkystės ūkių, žuvų veisyklų.

Deja, nemažai ES paramos lėšų ir "ištaškyta", kai ūkiai tarsi kūrėsi, gavo paramą, buvo skambūs atidarymai, o rezultatas – nulinis. Žuvų auginimo fermos panaudojo milijonus, tačiau žuvų "derliaus" taip ir negauta.

Akvakultūra: žuvys Lietuvoje veisiamos ir specialiose talpyklose. Vidmanto Matučio nuotr.

Toks pavyzdys yra ir Klaipėdos rajone,  Kvietiniuose, kur buvo rengiamasi auginti upėtakius ir eršketus. Kalbėta ir apie dar vienos fermos atidarymą Kupiškio rajone. Tačiau norai ir pažadai išnyko kaip dūmas, kai tik buvo įsisavinta per milijonas eurų ES paramos.

Žvejus lydi bankrotai

Prestižo žvejo profesijai neprideda ir pernelyg didelė priešprieša tarp žvejų verslininkų ir mėgėjų.

Kitai žvejybos sričiai priskiriami vidaus ir priekrantės vandenų žvejai. Jų profesijos – jūros priekrantės žvejys, vidaus vandenų žvejys, taip pat kvalifikuotas jūros priekrantės žvejybos darbininkas ir kvalifikuotas vidaus vandenų žvejybos darbininkas.

Tiek priekrantės, tiek vidaus vandenų žvejyba yra sritys su daugybe problemų. Abiejose kategorijose jaučiama pernelyg didelė priešprieša tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų.

Paskutinei žvejybos kategorijai priskiriami giliavandenės žvejybos žvejai – tai tinklais žvejojančio laivo žvejys, tralerio žvejys, tolimojo plaukiojimo žvejys ir kvalifikuotas tolimojo plaukiojimo žvejybos darbininkas.

Dvi profesijos susietos su žvejyba Baltijos jūroje. Ji šiuo metu patiria didelius sunkumus, nes jau trečius metus draudžiama menkių žvejyba. Dėl šios ir kitų priežasčių pastaraisiais metais kelios žvejų bendrovės jau bankrutavo. Dalis Lietuvos Baltijos jūros žvejų savo laivus, kad būtų pigiau, netgi laiko ne Klaipėdos, o Liepojos uoste. Baltijos jūroje labiau dominuoja Latvijos ar Estijos žvejai.

Bene geriausia yra tolimojo plaukiojimo žvejybos padėtis. Čia Lietuva turi tvirtesnes pozicijas nei latviai ar estai. Lietuvos žvejybos bendrovėms labiausiai tenka konkuruoti su Olandijos, Belgijos, Ispanijos, o kai kuriuose vandenyse netgi agresyviai į rinką besiveržiančiais Kinijos žvejais.