Žvejo sodyboje Nidoje bus atnaujintas ūkinis pastatas. Kol kas dar nežinoma, kada tiksliai Neringos istorijos muziejui priklausančioje sodyboje ims plušėti darbininkai, tačiau tikimasi, jog tai nutiks dar šį mėnesį. Pasibaigus ūkinio pastato restauracijos darbams, bus atnaujinta jau visa Žvejo sodyba.

Šiemet Žvejo sodyboje – darbymetis. Prieš kurį laiką čia jau plušėjo darbininkai, o dabar laukiama naujų.
Gavus ES pinigų šiemet buvo baigtas rekonstruoti sodybos gyvenamasis pastatas, remonto darbai buvo atlikti ir viduje.

Taip pat suremontuoti tvora ir varteliai. Buvę mediniai takeliai pakeisti naujais, sutvarkyti želdynai.
Šiomis dienomis muziejaus atstovai nekantriai laukia kol baigsis rekonstrukcijos darbų pirkimo procedūros ir į Neringos istorijos muziejui priklausančią Žvejo sodybą vėl sugužės darbininkai. Rengiamasi atnaujinti sodybos ūkinį pastatą.

Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas Dainius Skirius patikino, jog šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kada prasidės pastato atnaujinimo darbai, mat vyksta pirkimo procedūros. Vis dėlto tikimasi, kad konkursas įvyks iki šio mėnesio pabaigos.

Savivaldybės atstovės Sandros Vaišvilaitės teigimu, darbai vėliausiai turi būti baigti iki vasaros sezono pradžios.
Muziejaus atstovai tikino, jog rekonstrukcijos pastatui labai reikėjo. Dėl nesandarių langų žiemą kenčia viduje esantys eksponatai ir pats pastatas, todėl langai bus keičiami ar restauruojami pritaikant šiuolaikines technologijas.

Paskutinio nerekonstruoto etnografinės sodybos pastato laukia ir daugiau pasikeitimų. Planuojama gyvenimui prikelti stogo vėjalentes, pakeisti nendrinį stogą.

Taip pat bus nulupti seni pastato dažai, perdažytas fasadas. Restauruotos bus ir nuo drėgmės iškrypusios autentiškos durys.

Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Regina Jonušienė pasidžiaugė, jog reikalingi darbai laukia ne tik pastato, bet ir greta jo esančio seno šulinio, kuris itin traukia lankytojų akį.

Projektas finansuojamas ES lėšomis. Projekto biudžetas siekia beveik 58 tūkst. litų. Iš jų ES skiria daugiau nei 47 tūkst. litų, o Lietuvos žemės ūkio ministerija – per 10 tūkst. litų.