Vertinama kaip pergalė

Sprendimą kreiptis į Teisingumo teismą priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Audriaus Bukavecko, Anatolijaus Baranovo, Arūno Dorvono, Artūro Drigoto ir Romano Klišausko kolegija spalio 17 dienos nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

Šią nutartį dauguma Baltijos jūros žvejų vertina, kaip pergalę įrodinėjant, kad „žvejybos kvotos iki šiol Lietuvoje skirstomos nevienodomis sąlygomis“.

Abejonės, ar teisingai Lietuvoje skirstomos strimelių ir šprotų žvejybos kvotos kilo nagrinėjant žvejų bendrovių „Stekutis“, „Senoji Baltija“, Prekybos namai „Aistra“ ir „Spika“ apeliacinį skundą ir gavus papildomą prašymą.

Jos buvo apskundusios 2015 m. gegužės 11 d. Kvotų skirstymo komisijos sprendimą, kai bendrovei „Banginis“ buvo skirta 175 tonos strimelių ir 252 tonų šprotų kvotų. Iš jos po skaidymo laivą su istorija perėmusiai bendrovei „Baltijos šprotai“ skirta 202 tonos strimelių ir 285 tonos šprotų kvotų.

Manyta, kad žvejybos kvotos pagal istorinius sugavimų duomenis negali būti perduodamos iš vienos bendrovės kitai.

Taip pat 29 tonos strimelių ir 49 tonos šprotų buvo skirta bendrovei „Grinvita“ ir 23 tonos strimelių ir 16 tonų šprotų bendrovei „Baltlanta“, nors šios dar 2013 metais pardavė žvejybos laivus.

Atsilaikė nelygioje kovoje

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. priėmė žvejų bendrovėms „Stekutis“, „Senoji Baltija“, Prekybos namai „Aistra“ ir „Spika“ nepalankų sprendimą. Jis buvo apskųstas Vilniaus vyriausiajam administraciniam teismui.

Kol skundas vienaip ar kitaip vartėsi teisme, kova dėl žvejybos kvotų skirstymo įsisuko netgi į Seimą. Buvo priimtos žvejybos galimybių istorijos formavimo nuostatos palankios vienai žvejų grupei ir jos perleidimą įteisinančios Žuvininkystės įstatymo pataisos.

Jų nevetavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors dalis žvejų to prašė. Jie apeliavo, kad taip Lietuvoje įteisinama išskirtinė teisė iš vienos bendrovės po skaidymo susidariusioms dviem bendrovėms gauti didžiulę kvotų dalį paliekant daugumai kitų žvejų menkas kvotas.

Maždaug tuo pat metu žvejybos bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius kreipėsi į

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pašydamas perduoti nagrinėti žuvininkystės situaciją Europos Teisingumo teisme. Kilo įtarimų, kad Lietuvoje sukuriant diskriminacinę kvotų skirstymo sistemą yra pažeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos.

Teisinius dokumentus keturis metus vykstančiuose nacionaliniuose teismų maratonuose ir Europos Teisingumo teismui rengė teisininkas Arvydas Žiogas. Jis gerai supranta žvejybos niuansus, nes yra ir žvejybos bendrovės vadovas, Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos tinklo pirmininkas. Jam teko atlaikyti vienpusišką poziciją prieš daugumą žvejų užėmusios Žemės ūkio ministerijos teisininkų ir samdytų teisininkų kompanijų iš Vilniaus pajėgas. Nelygioje kovoje susidūrė skurdinami dauguma Lietuvos žvejų ir Žemės ūkio ministerijos remiama viena žvejybos grupė.

Žvejyboje reikalinga pusiausvyra

Dėl išskirtinai sudėtingos situacijos nagrinėjant žvejų apeliaciją ir prašymą dėl kreipimosi į Europos teisingumo teismą Vilniaus vyriausiajame administraciniame teisme buvo sudaryta penkių teisėjų kolegija. Teisinės sistemos žinovai teigia, kad tokios kolegijos teismuose sudaromos tais atvejais, kai bylos yra rezonansinės, sudėtingos, gali atsirasti noro daryti poveikį.

Teisėjų kolegijai kilo rimtų abejonių dėl to, ar reglamentuojant žvejybos kvotų arba galimybių žvejoti sudarymą nėra pažeidinėjamas Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos.

Priimtas sprendimas iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl kurios su apeliacija kreipėsi grupė žvejų.

Kreipdamiesi į Europos teisingumo teismą penki teisėjai iškėlė klausimą, ar „draudžiama atskirai valstybei pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų skirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi“.

Jau minėtas Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos aiškiai nustato, kad skirdamos žvejybos galimybes valstybės turi laikytis skaidrių ir objektyvių kriterijų, įskaitant aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio pobūdžio.

Reglamentas reikalauja sudaryti sąlygas turėti ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą sektorių, ekonomiškai gyvybingus laivynus. Bet kita vertus atkreiptinas dėmesys į problemas dėl išteklių pereikvojimo turint per didelį laivynų pajėgumą. Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos aiškiai nustato, kad žvejyboje turi būti pusiausvyra. Ar gali būti pusiausvyra Lietuvos sąlygomis, kai didžiausia dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotų susikoncentruoja vienos kilmės dviejose bendrovėse?

Komentaras

Arvydas Žiogas

Manau, kad teisėjų kolegija įžvelgė, jog Lietuvoje priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos prieštarauja ES reglamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos. Neabejoju, kad tai konstatuos ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Lietuvai bus gėda, kad kelis metus sudarinėjo išskirtinai geras sąlygas vienai žvejybos grupei. Po Europos Teisingumo teismo sprendimo turėtų būti iš esmės pertvarkoma Lietuvos žvejybos kvotų skirstymo sistema. Gali atsitikti ir taip, kad pagal kelis metus sunkiai vargusių Lietuvos žvejų pavyzdį bus formuojama nauja ES sistema dėl bendros žuvininkystės politikos ir žvejybos galimybių skyrimo.