Pajūris be uostelių

Apie žvejų uostelių pertvarkymą buvo daug kalbėta, ginčytasi, bet kol kas nė vienas projektas nepajudėjo.

Gal išimtimi taps Šventosios uostas, kur patvirtintas projektas bent kažkokioms investicijoms į žvejybos infrastruktūrą.

Anot Baltijos jūros priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio, ką kalbėti apie pajūrio žvejų uostelius, jei net elementarių įvažų žvejams prie jūros nėra įrengta, žvejai naudojasi nuo seno likusiomis pasieniečių įvažomis.

Planai liko planais

Būta planų įrengti Karklės prieplauką, tačiau net septynerius metus vilkinti jos iniciatorių siūlymai įstrigo Klaipėdos rajono valdininkų kabinetuose.

Buvo braižomi ir kitų pajūrio vietovių nedidelių uostelių planai, tačiau nieko neliko.

Tik Neringos pajūryje įrengti du daug kritikos sulaukę valčių ištempimo įrenginiai, kuriais žvejai nesinaudoja.

Kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, dar būta diskusijų dėl žvejybos laivų iškrovos aikštelių įrengimo pajūryje, dabar ir to neliko.

Projektas žvejams Rusnėje

Bejėgiškumo dėl žvejų infrastruktūros statybos pajūryje fone tarsi šviežaus oro gūsis atrodo neseniai paskelbtas konkursas dėl žvejybos infrastruktūros tvarkymo Rusnės salos Pakalnės upėje.

Šilutės rajono savivaldybė už ES lėšas ketina pastatyti žvejams skirtą namelį, aptverti uostelio teritoriją, įrengti jo apsaugos sistemas.

Pagal darbų apimtis ir pinigų sumas tai yra nedidelė smulkmena, tačiau bent šis tas daroma.

Baltijos pajūrio žvejai ne kartą guodėsi, kad Pamario vietovėse dar šis tas daroma ne tik dėl žvejų, bet ir dėl bendros infrastruktūros.