Tautinę nesantaiką kurstantys užrašai, pridergtos prieigos, metalinė lentelė suvarpyta šratais ir išmarginta svastikomis. Visa tai pirmiausiai pamato žydų žudynių memorialą Vėžaitynės miške aplankę žmonės.

Prie kapavietės – išmatos

"Kokie mes lietuviai? Ir dar Sąjūdžio metinėms ruošiamės apie laisvę, brolybę postringauti. Šis memorialas taip apdergtas, kad aš, kaip lietuvė, neturiu kur akių dėti. Vietinių ar pravažiuojančių žmonių "dėka" žydų kapavietę žymintis paminklas virto lauko tualetu", – po matyto vaizdo negalėjo atitokti Klaipėdos rajono tarybos narė Eugenija Selskienė.

Pro Vėžaičius važiuojant Plungės link Vėžaitynės miškelyje įkurtas memorialas galėjo būti nusiaubtas grybautojų ir uogautojų. Vis dėlto vietos žmonės liudija, kad jis niokojamas nuolat.

"Tai ne pirmas toks atvejis. Beveik kiekvienais metais ten nusiaubia. Memorialas prieš keletą metų atrodė visiškai kitaip. Mes nesuprantame, kodėl tai vyksta, ne kartą vežėme vaikus prie šios vietos ir aiškinome, kas yra žydų genocidas. Atrodo visi tuokart supranta, tačiau kai šitaip pridergta – baisu. Nors aš tikiu, kad tai ne mūsų kaimo žmonių darbas", – tikino Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė.

1941-aisiais įvykusios tragedijos metu šioje vietoje buvo nužudyta keli šimtai žydų.

"Juk visi Gargždų žydai buvo surinkti ir čia išėjo Anapilin. Visi pakeliui, kurie gyveno net ir aplink Gargždus, pačiuose Vėžaičiuose – visi buvo čia nužudyti", – pasakojo E.Selskienė.

Išdraskė žvaigždę

Pasak Vėžaičių kultūros centro vadovės A.Slušnytės, anksčiau šis memorialas atrodė visiškai kitaip.

"Buvę gėlynai, tvorelės, lentelė – viskas išdraskyta. Šitaip nusiaubta, kad nebeatpažįstama. Kaip reikėjo darbuotis, kad marmure buvusi šešiakampė žvaigždė net sugebėta išdaužyti?" – kraupo A.Slušnytė.

Klaipėdos rajono tarybos narė E.Selskienė pastebėjo, kad metų metais niokojamas memorialas taip ir nebuvo niekada rekonstruotas.

Pirmieji vandalizmo atvejai prasidėjo, kai ėmė siautėti metalo vagys. Jau tuomet buvę metalo lydinio užrašai buvo nudraskyti.

"Artėja žydų genocido 70-osios metinės, Lietuva minės Juodojo kaspino dieną, artėja ir žydų šaudymo Vėžaitynės miške metinės. Iš Žydų genocido centro laukiama svečių Klaipėdos rajone. Man gėda tokią vietą parodyti. Kokie mes žmonės esame, jei už monumento galima nueiti, pasituštinti ir kapavietę paversti viešuoju tualetu? Apie kokią kultūrą bešnekėti, kokie mes europiečiai? Elementarių dalykų nesuprantame", – piktinosi E.Selskienė.

Užrašų nevalė

Vėžaičių seniūnas Liudas Laukaitis tikino, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie išniekintą memorialą.

"Atostogauju. Nuvažiuos kas nors, apžiūrės. Patvarkysime. Ne pirmąkart. Ir anksčiau čia visko būta – užrašus nulupo dar prieš 4–5 metus", – pripažino seniūnas.

E.Selskienė stebėjosi seniūnijos vangiu požiūriu į šią vietą.

"Čia juk paprasta bobutė lentelės neprikals, tai turi būti vietos valdžios rūpestis. Kita vertus, kaip galima žinoti, kad yra svastikos ir nevalyti? Aš tokių dalykų nesuprantu", – negalėjo atitokti E.Selskienė.

Politikė tikino, kad vakar dieną vaizdas prie memorialo dar buvęs dailesnis.

"Kai buvo karšta, aplink memorialą – tikras minų laukas iš išmatų, dabar bent jau nulijo, tačiau popieriai liko", – kraupo moteris.

Futbolo sirgalių darbas?

Gargždiškiai pastebėjo, kad šio užrašo apačioje puikuojasi vandalų parašas, trys raidės – BFK. Neseniai Gargždų senųjų kapinių pašonėje esanti vaikų biblioteka taip pat buvo išterliota šiomis raidėmis.

Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyriaus vadovas Mindaugas Svirskas nesugebėjo atsakyti, ar departamentui žinomos kokios nors jaunuolių grupuotės rajone.

"Ačiū už informaciją, reaguosime, turime standartinį veikimo planą. Kreipkitės į atstovą spaudai", – pasiūlė naujasis Klaipėdos saugumo vadas.

Šaltinių teigimu, šis užrašas greičiausiai galėtų būti siejamas su "Bangos" futbolo klubo sirgaliais.