- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdiečiai susipažino su tradiciniais žydų patiekalais. Uostamiesčio žydų bendruomenės namuose buvo surengta maisto degustacija "Norite susipažinti su žydų kulinariniu paveldu? Valgykite!". Klaipėdoje pirmą kartą organizuojamos žydų kultūros dienos "Šalom visuos kraštuos" truks iki spalio 16 d.
Salė buvo sausakimša
Renginys susilaukė didesnio susidomėjimo, nei buvo tikėtasi. Dalyviai vos tilpo mažoje salėje, kai kurie net liko stovėti tarpduryje.
Salės centre – didžiulis stalas, nukrautas šeimininkės Eleonoros Elimport gamintais užkandžiais.
Nesitikėjome, kad bus toks susidomėjimas.
Už kvietimą į žydų bendruomenės namus dėkojo pirmą kartą Klaipėdoje vykstančių žydų kultūros dienų „Šalom visuos kraštuos“ sumanytoja ir organizatorė Rūta Jakštonienė.
"Turėsime progą paragauti ir išgirsti maisto gaminimo taisykles iš pirmų lūpų. Dėkoju Feliksui ir Eleonorai, kad pasikvietėte ir įsileidote į savo bendruomenės namus. Tikiuosi, kad ir kitais metais galėsime sugalvoti kažką įdomaus ir pasiūlyti klaipėdiečiams", – kalbėjo R.Jakštonienė.
Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis džiaugėsi atvykusiais svečiais ir trumpai pristatė Klaipėdos žydų bendruomenę.
"Nesitikėjome, kad bus toks susidomėjimas. Džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie nori parodyti žydų kultūrą ir paveldą kitiems. Šiandien mūsų bendruomenėje yra 260 narių. Aktyviai dalyvauja mažiau. Ši bendruomenė yra unikali, nes gana mažame pastate sukurta visa infrastruktūra – turime sinagogą, košerinę valgyklą, gali burtis visokio amžiaus žmonės", – kalbėjo F.Puzemskis.
Feliksas Puzemskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Diskutavo su maisto gurmanais
Žydų kulinarinį kūrybiškumą, tradicinius patiekalus ir jų gaminimo taisykles išsamiai aptarė ir pristatė E.Elimport, jai talkino R.Jakštonienė, F.Puzemskis ir žydų bendruomenės atstovas Jonatanas.
Renginio svečiai aktyviai klausinėjo ir įsitraukė į diskusiją apie žydų kasdienius religinius ir maisto gaminimo ritualus.
Renginys prasidėjo klausimais – ką reiškia žodis "košerinis" ir kas yra "košerinis maistas"?
Paaiškėjo, kad žodis "košer" hebrajų kalba reiškia "tinkamas" – tinkamas žydui valgyti.
Tačiau tinkamas gali būti ne tik maistas, bet ir Dievo liudytojas. Visa tai apibrėžta Toroje, kašruto įstatymuose.
"Toroje viskas parašyta apie mūsų gyvenimą, maistą, bendravimą", – kalbėjo E.Elimport.
Patrauklu: vaišės ant bendruomenės stalo traukė akį. (Indrės Kiseliovaitės nuotr.)
Tora – žydų išminties šaltinis
E.Elimport pasidalijo pagrindinėmis taisyklėmis, kurių privalo laikytis kiekvienas žydas, nepriklausomai nuo jo religinių įsitikinimų.
"Pirmoji taisyklė – nevalgyti pieno kartu su mėsa. Jeigu suvalgėme mėsos patiekalą, negalime iškart valgyti pieno produktų. Būtų galima tik po penkių valandų. Visi sako, kad tai yra dietiškai teisinga, bet mums tai yra fizinė ir dvasinė dieta. Antroji taisyklė – žydai nevalgo kiaulienos. Galime valgyti tik tuos gyvūnus, kurie turi kanopas ir atrajoja maistą. Trečioji – žuvis valgome tik tas, kurios turi pelekus ir žvynus. Visiškai nevalgome jūros gėrybių. Ketvirtoji – Toroje aprašyti visi paukščiai, kurių negalime valgyti. Tų, kurių Toroje nėra, galime", – pasakojo E.Elimport.
Kraują valgyti pavojinga, nes, pagal žydų tikėjimą ir Torą, kraujyje yra dvasia. Dėl to žydai neperka jokios mėsos iš parduotuvių.
Mėsai gabenti yra specialus žmogus – šoichetas – skerdikas, pjaunantis gyvulius.
Jis turi specialų aštrų peilį, kuriuo turi pjauti tolygiai. Po to mėsa dedama į sūdytą vandenį, kad išskalautų likusį kraują.
Sąsajos su lietuvių virtuve
Patiekalai nustebino ne tik skoniu, bet ir paruošimo būdu. Nors kai kurie priminė mūsiškius, pavyzdžiui, silkė.
Latkės, arba bulviniai blynai, daugelio tautų laikomas nacionaliniu patiekalu. Tačiau žydų tautoje tai ypatingas Chanukos valgis.
Kiti pavadinimai, kurie lietuvių virtuvei nėra tolimi, – foršmakas arba kapota silkė – autentiškiausias žydiškas patiekalas iš silkės. Taip pat humusas, beigeliai, medaus pyragas.
Mažiau girdėti skambūs pavadinimai – tzimmes – šakniavaisių troškinys su vaisiais, šmaku (lydytais paukštienos taukais) ir mėsa, challah (liet. "chala") – ypatinga šabui ar šventėms namuose kepama duona.
Hacilim – baklažanų užtepėlė, teyglach – meduje keptos tešlos juostelės, hamantaschen (liet. "Hamano kišenė") – sausainiai su įdaru.
Paklausti apie gėrimus, žydų bendruomenės nariai pasakojo, kad žydų vyrai labiausiai mėgsta gerti degtinę ir viskį.
Lietuviai nustebo – bendruomenės nariai sugriovė mitą, kad vynas yra pagrindinis ir vienintelis žydų alkoholinis gėrimas.
Chanukos stebuklas
Žydų bendruomenės nariai papasakojo, kodėl per Chanuką valgomi patiekalai, kepti alyvuogių aliejuje.
Paaiškinimas slypi istorijoje. Per vieną sukilimą judėjai šventykloje rado tik vieną alyvuogių aliejaus indelį šventyklos žvakidei.
Aliejaus turėjo užtekti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje ugnis degė aštuonias dienas.
Alyvuogių aliejus spaudžiamas tik iš tų alyvuogių, kurios yra aukščiausiose medžių šakose – arčiau Dievo.
Pasidaliję pasakojimais apie savo tradicijas ir supažindinę dalyvius su gurmaniškais patiekalais, žydų bendruomenės nariai padėkojo visiems susirinkusiesiems ir pakvietė arbatos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sportininkų gatvėje Klaipėdoje bus klojami šaligatviai
Klaipėdos Sportininkų gatvės mikrorajone atsiras nauji dviračių takai ir atnaujinta šaligatvių danga bei apšvietimas, skelbia Klaipėdos savivaldybė. ...
-
Skulptūrų parke nustebino nenušienauta žolė7
Jauna mama su mažu vaiku, apsilankiusi Skulptūrų parke, nustebo, kad tokia išpuoselėta erdvė nenušienauta. ...
-
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nuo spalio taps „Vilnius TECH“ padaliniu7
Klaipėdoje esanti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) nuo spalio 1 dienos jungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir taps šios aukštosios mokyklos padaliniu – Lietuvos jūreivys...
-
Garbės piliečio vardas – po mirties3
Praėjus beveik dvejiems metams po mirties, miesto politikai spręs, ar suteikti Klaipėdos garbės piliečio vardą muziejininkui, visuomenininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyviui Dionyzui Varkaliui. Tai būtų antras atvejis uostamiesčio istorij...
-
Vingio pasažo problemos nedžiugina1
Praėjusią savaitę liūčiai užliejus uostamiestį, balose skendo ne tik gatvės, bet ir Vingio pasažas. Pasibaigus atnaujinimo darbams, pasažas vis dar kelia rūpesčių. Čia esantis stogas, lietui palijus, regis, nesulaiko vandens – atsiranda bal...
-
Palanga vėl kviečia į svečius
Jau šį savaitgalį Palangos kurortas pradės naująjį vasaros sezoną, laukdamas dar daugiau svečių. Savaitgalis vasaros sostinėje bus gausus įvairiausių renginių, o vis ilgėjantis šiltasis metų laikas verčia kurorto paslaugų teikėju...
-
Paplūdimyje nustebino pasvirusi persirengimo kabina3
Nors vasaros sezonas uostamiestyje dar neprasidėjo, tačiau klaipėdiečiai jau brenda į jūrą ir šiltas dienas praleidžia paplūdimiuose. Dar prieš šiltojo sezono pradžią paplūdimiuose sutvarkomos persirengimo kabinos, suoliukai ar...
-
Kraujo donorystei pasiryžta vis daugiau klaipėdiečių1
Šiemet kraujo poreikis ženkliai išaugęs visose šalies gydymo įstaigose, o ir uostamiestyje aukojančiųjų skaičius didėja. Nuo metų pradžios kraujo paaukojo jau per 2,5 tūkst. gyventojų. Aktyviausi donorai išlieka brandūs...
-
Ministerija: Kuršių mariose žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys prasidėjus karščiams5
Kuršių mariose prasidėjus karščiams ir staiga sušilus vandens telkinių vandeniui žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys, skelbia Aplinkos ministerija. ...
-
Šalia daugiabučių prasidėjo intensyvūs vejos pjovimo darbai
Šią savaitę Klaipėdoje dūgs kirptukai, burzgės traktoriukai ir žoliapjovės. Mieste jau antrą kartą šiemet prasideda intensyvūs vejos pjovimo darbai, kurie tęsis tris savaites, o vėliau, iki pat rudens – dar tris kartus. ...