Siūloma įamžinti

Dėmesys asmenybėms susijęs su projektais, kurie vykdomi Klaipėdos miesto 770-ojo jubiliejaus proga. Priminsime, kad Klaipėdos gimtadieniu laikomi 1252 m., kai senosios kuršių gyvenvietės vietoje buvo pastatyta Livonijos ordino pilis.

Taip pat vykdomi projektai, skirti 2023 m. sausio 15 d. – pažymėti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metį.

Senosios, iki XX a. arba ant jo slenksčio buvusios asmenybės įrašytos ir į Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sudarytą Lietuvos jūrinei kultūrai svarbių asmenybių sąrašą.

Prisimenant istorinio Mėmelio / Klaipėdos asmenybes, siūloma jų pavardes įamžinti Klaipėdoje suteikiant jų vardus gatvėms, aikštėms ar kitoms vietoms.

Jūrinei kultūrai svarbių asmenybių sąraše minimi senojo Mėmelio / Klaipėdos žmonės yra Klaipėdos miesto istorijos klodo dalis.

Žmonės pristatomi ekskursijose

Savotišką senųjų Mėmelio / Klaipėdos asmenybių įamžinimą pradeda vykdyti Klaipėdos vokiečių bendrija pagal projektą "Įdomūs, garsūs ir paslaptingi Mėmelio / Klaipėdos gyventojai".

Sugrįžimas: iš Klaipėdos kilo vokiečių astronomas F.V.A.Argelanderis, kuriam Liepų gatvėje ant pašto pastato 1993 m. atidengta atminimo lenta. / "Lietuvai.lt" nuotr.

Ekskursijos vyko rugpjūčio 27–28 d. Jas vedė gidė Laurencija Budrytė-Ausiejienė.

Tai tarsi žingsniavimas per Klaipėdą čia gyvenusių istorinių žmonių pėdsakais.

"Prie Klaipėdos klestėjimo, jos gerbūvio kūrimo prisidėjo asmenybės, kurių pavardės įrašytos mūsų miesto istorijoje, tačiau apie jas dažnas mažai ką žino. Tai uosto inspektorius ir pirmojo švyturio projektuotojas Johanas Samuelis fon Lilentalis, laivų statyklomis garsėję Bėrendas Pyperis ir Paulius Vilius Lindenau, garo variklį į Klaipėdą atvežęs ir dramos teatrą atstatęs Džonas Meisonas, miestą modernizmo stiliaus pastatais puošęs Herbertas Reismanas, litografijose gražiausius miesto vaizdus užfiksavęs talentingasis botanikas Gustavas Valdhaueris, pirmąją ir, ko gero, išsamiausią miesto istoriją parašęs Johanas Zembrickis, žydų tautybės pirklys Mozė Jakobsonas de Jonge, tarpukario verslininkas ir visuomenininkas Jokūbas Peteraitis, miesto istorijos šukes po Antrojo pasaulinio karo surinkęs ir miesto identitetą puoselėjęs Dionyzas Varkalis", – teigiama Klaipėdos vokiečių bendrijos internetinėje svetainėje "Sdh.lt" pristatant ekskursijas apie žymių asmenybių gyvenimo vietas.

Pristatytos ir "Jūros" priede

Kai kurios Klaipėdos vokiečių bendrijos pristatyme minimos asmenybės įtrauktos ir į Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos sudarytą Lietuvos jūrinei kultūrai svarbių asmenybių sąrašą, nes jos vienaip ar kitaip buvo susijusios su jūrine veikla, prekyba tarp Klaipėdos ir kitų kraštų, laivyba ir kitomis veiklomis.

Prasidėjo tarsi žingsniavimas per Klaipėdą čia gyvenusių istorinių žmonių pėdsakais.

Tai Mozė Jakobsonas de Jonge (1630–1714), Johanas Samuelis fon Lilentalis (1724–1793), Bėrendas Pyperis (1800–1877), Džonas Meisonas (1806–1870), Paulius Vilius Lindenau (1882–1955). Taip pat Klaipėdos vokiečių draugijos nepaminėti studijų apie uostą kūrėjas ir Vitės kvartalo puoselėtojas Heinrichas Karlas Veitas (1779–1849), Kuršių nerijos apželdintojas, hidrostatybos darbų inspektorius Friedrichas Liudvigas Hagenas (1829–1892).

Visos šios asmenybės buvo pristatytos "Klaipėdos" priede "Jūra" nuo gegužės vykdomame projekte "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį".

Su Klaipėda susijusios įžymybės

Iš Klaipėdos krašto yra kilusios arba jame dirbusios garsios asmenybės.

Vokiečių poetas Simonas Dachas (1605–1659), kilęs iš Pervalkos. Klaipėdoje jis žinomas ir tuo, kad čia pastatytas paminklas jo herojei "Taravos Anikei", kuri įamžinta to paties pavadinimo poemoje.

Praeitis: nuostabi senoji Klaipėda, kurioje gimė ar gyveno daug žymių asmenybių. / "Deutsche Schutzgebiete.de" nuotr.

Kitas žymus iš Klaipėdos kilęs žmogus – vokiečių astronomas Friedrichas Vilhelmas Augustas Argelanderis (1799–1875). 1993 m. jam Klaipėdoje ant pašto sienos Liepų gatvėje, kur buvo Argelanderių namai, atidengta memorialinė lenta.

Gimęs Leipcige, Klaipėdoje kurį laiką teatro chormeisteriu ir dirigentu buvo žymus vokiečių kompozitorius Vilhelmas Richardas Wagneris (1813–1883).

Su Klaipėda susijęs ir garsus Vokietijos verslininkas, archeologas Johannas Ludwigas Heinrichas Julius Schliemannas (1822–1890). Jis kilęs iš Vokietijos Maklenburgo žemių Naibukovo kaimelio neturtingo pastoriaus šeimos. Pradėjęs nuo maisto prekių parduotuvės pardavėjo padėjėjo, laivo "Dorothea" jungos, kur vos nežuvo, jis iškilo prekyboje su Rusija. JAV piliečiu tapęs ir banką įsteigęs H.Schliemannas atvyko į Sankt Peterburgą, tačiau savo verslui vystyti jis po 1863 m., prasidėjus Krymo karui, pasirinko Klaipėdos uostą. Čia kilo didelis gaisras, bet H.Schliemanno sandėlis su prekėmis išliko ir jis jas sėkmingai pardavė.

Su Klaipėda susijęs ir joje gimęs inžinierius Julius Hermanas Kroehlis (1820–1867). Jis žinomas kaip pirmojo povandeninio laivo "Sub Marine Explorer" išradėjas ir konstruktorius.

Reikšmingi buvo ir jo pasiekimai architektūros, civilinės ir mechaninės inžinerijos srityse.

Ryškų pėdsaką paliko Vokietijos Hanoveryje gimęs, bet 25 metus Klaipėdoje gyvenęs publicistas, poetas, filosofijos daktaras Jurgis Zauerveinas (1831–1904). Jis mokėjo 62 kalbas, tarp jų ir lietuvių, kovojo už jos teises, profesoriui Fridrichui Kuršaičiui padėjo rengti "Lietuvių kalbos žodyną". Labiausiai jį išgarsino 1879 m. laikraštyje "Lietuviška ceitunga" paskelbtas eilėraštis "Lietuvininkai mes esam gimę", kuris tapo Mažosios Lietuvos himnu.

Iš Klaipėdos kilęs ir dailininkas, tapytojas, knygų iliustratorius Karlas Eulensteinas (1892–1981), seserys tapytojos Anna Natalie Sinnhuber (1864–1947) ir Elisė Margarethe Sinnhuber (1876–1953).

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.