Nors bankų darbuotojai jau kelerius metus tikina, kad klientams neskambina, neprašo pasakyti slaptų prisijungimo duomenų, sukčiai sugeba išgąsdinti aukas taip, kad žmonės pamiršta perspėjimus ir pasiduoda nusikaltėlių užmačioms.

Vasario 16-ąją, priešpiet, į pagyvenusios klaipėdietės mobiliojo ryšio telefoną paskambino banko darbuotoja prisistačiusi moteris.

Senolę ji nustebino klausimu, ar ši tikrai šiuo metu bando pervesti nemenką pinigų sumą iš savo sąskaitos kažkokiam žmogui, kurio pavardę nurodė. Pensininkė išsigando, nes asmens nurodyta pavarde nepažįsta.

Nors menama banko darbuotoja kalbėjo rusiškai, moteris nesuabejojo jos žodžiais. Galbūt patikėti melu ją dar labiau vertė tai, kad apgavikė paminėjo paskutiniuosius jos banko kortelės skaičius ir teisingai nurodė, iki kurios datos ši kortelė galioja.

Baimindamasi prarasti santaupas, senolė padiktavo savo „Smart ID“ numerį. Apgavikei to ir tereikėjo, iš aukos sąskaitos labai greitai dingo 9750 eurų.

Visiškai tokiu pat būdu vasario 17 dieną buvo apgauta 56-erių klaipėdietė.

Ir jai skambino rusiškai kalbanti, banko darbuotoja prisistačiusi moteris. Apgavystės schema buvo ta pati – išgąsdinti auką teigiant, kad kažkas svetimas bando pasinaudoti jos sąskaitoje esančiais pinigais.

Apgavikė net įtikino moterį, kad užregistravo ją apsilankymui viename uostamiesčio banko skyrių.

Nusikaltėliai iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pasisavino tūkstantį eurų.

Įdomu, kad pirmuoju atveju pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, o antruoju – dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Šiuos nusikaltimus miesto policijos komisariato pareigūnams padės tirti

Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei pareigūnai.

Garantijų, kad aukos atgaus savo santaupas, nėra.