Tikrino vandens apskaitą

Trečiadienį, apie 12.30 val., pas 84-erių klaipėdietę, gyvenančią Debreceno gatvėje, į namus atėjo nepažįstamas vyras ir prisistatė vandens skaitiklių tikrintoju.

"Patikrinęs" skaitiklius jis paprašė parodyti vandens apskaitos dokumentus, juos apžiūrėjo ir išėjo.

Moteris patikėjo atėjūnu ir nepaprašė parodyti darbo pažymėjimo.

Greitai po to, kai "tikrintojas" išėjo, moteris savo rankinėje pasigedo piniginės, kurioje buvo apie 15 eurų ir dokumentai.

Pareigūnai pradėjo vagystės tyrimą.

Įtariamasis yra apie 30 metų, apie 180 cm ūgio.

Apsimesdavo medike

Klaipėdiečiai dar pamena, kaip ilgus metus nesugaunama uostamiestyje siautėjo brandaus amžiaus vagilė.

Aferistė apsimesdavo socialine darbuotoja, "Sodros" atstove, medike, sau paskirdavo ir kitokių vaidmenų.

Įsiprašiusi pas patiklius senolius į namus, ši apgavikė įtikindavo atėjusi suteikti paramos arba pasidomėti, kokios pagalbos senoliams reikia.

Saldžialiežuvė taip susukdavo pagyvenusiems žmonėms galvas, kad jie ne tik įsileisdavo ją į vidų, bet ir pasodindavo prie stalo.

Pokalbio metu vagilė vaidindavo prisiimtą vaidmenį, patiklūs žmonės, patys to nenorėdami, parodydavo jai, kur laiko santaupas.

Paprastai apgavikė jiems ištiesdavo stambią kupiūrą, esą tai yra neišmokėta kompensacija arba permokėti už kokias nors paslaugas pinigai.

Senolių buvo įprašoma duoti iš šios sumos grąžos.

Šeimininkai nuskubėdavo iš slaptavietės paimti grąžos, taip išduodami, kur laiko sunkiai sutaupytus pinigus.

Tai ir buvo pagrindinė nusikaltėlės užduotis. Tada belikdavo paprašyti stiklinės vandens.

Vagilei užtekdavo laiko pagriebti slaptavietėje laikomus pinigus, kol senyvo amžiaus žmogus nueidavo į virtuvę ir pripildavo stiklinę.

Kai auka grįždavo į kambarį, atėjūnė jau būdavo pasprukusi.

Veikė visoje Lietuvoje

Nepasitikėdami bankais senyvo amžiaus žmonės dažnai namuose laiko nemažas grynųjų sumas.

Visas santaupas dažniausiai jie slepia vienoje vietoje, todėl nusikaltėlės grobis būdavo įspūdingas ir siekdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Uostamiesčio pareigūnai šios nusikaltėlės daug metų negalėjo susekti, ji pasirodydavo vis kitose Klaipėdos vietose, ilgam dingdavo iš miesto, o kai sugrįždavo, vėl nesunkiai rasdavo aukų.

Būta įtarimų, kad ši moteris turi priėjimą prie gyventojų duomenų bazės ir žino, kur gyvena senyvi žmonės.

Tačiau kelis kartus ji apsiriko, vietoj senutės jai duris atidarė jauni žmonės, kuriems po kelių pokalbio sakinių tapo aišku, kad atėjūnė nėra ta, kuo prisistato.

Ne vienerius metus sekta apsimetėlė buvo sučiupta. Tada paaiškėjo, kad tai romų tautybės moteris, meistriškai mokėjusi apsimesti valdininke ar valdiškos įstaigos darbuotoja.

Po apklausų Klaipėdoje ji buvo perduota Šiaulių policijos pareigūnams, ją apklausti norėjo ir kitų miestų policininkai.

Paaiškėjo, kad ji veikė ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Po jos sulaikymo apie baigtą tirti bylą ar teismo procesą pareigūnai nepranešė.

Dalijo patarimus

Serija panašių vagysčių privertė policijos pareigūnus ne kartą kreiptis į visuomenę, prašant padėti demaskuoti apgavikę. Taip pat pažerta patarimų, kaip derėtų elgtis, kai į duris pasibeldžia toks nelauktas svečias.

Viena pagrindinių taisyklių – neatidaryti durų, kol atėjęs asmuo įrodo, kad yra tas, kuo prisistato.

Tikrintojas turi turėti darbo pažymėjimą, skaitiklių kontrolieriai paprastai vilki tam tikros įmonės darbo rūbais.

Atėjusio žmogaus patariama neįsileisti tol, kol telefonu susisiekus su jo paminėtos įmonės atstovais neįsitikinama, kad toks darbuotojas tikrai yra ir jis įpareigotas patikrinti skaitiklius arba atlikti bute kitus darbus.

Socialiniais darbuotojais apsimetusių žmonių galima neįleisti, verta pareikalauti telefono numerio ir susisiekti su jo atstovaujamos įstaigos vadovu telefonu.

Tokie nusikaltimai labai apsunkina tikrų socialinių bei komunalinių įstaigų atstovų darbą, bet gyvenimas verčia būti atsargius, todėl tikrieji darbuotojai turi apsišarvuoti kantrybe.