Kaip skelbia prokuratūra, prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

„Prokuratūra prašo buvusį privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės vadovą, buvusį šios įstaigos finansų direktorių ir juridinį asmenį pripažinti kaltais dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei skirti šiems asmenims pinigines baudas, kurių bendra suma siekia 160 tūkst. eurų“, – nurodoma prokuratūros pranešime.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė Eltai teigė, kad negali atskleisti asmenų, kuriems siūloma skirti baudas, pavardžių. Tačiau, paklausus, ar tarp kaltinamųjų yra buvęs „Vaisingumo klinikos“ vadovas Taip, tarp kaltinamųjų yra jūsų minima pavardė, atsakė teigiamai.

„Taip, tarp kaltinamųjų yra jūsų minima pavardė“, – sakė V. Jonuitė.

Taip, tarp kaltinamųjų yra jūsų minima pavardė.

A. Usonio sutuoktinės Audronės Brazauskaitės Usonienės tarp kaltinamųjų nėra, jai anksčiau buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas, vėliau jis buvo panaikintas.

Kaip skelbia prokuratūra, Baudžiamojoje byloje surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus minėtiems asmenims, atsižvelgiant į tai, kad jie pripažino padarę inkriminuojamus jiems nusikaltimus bei visiškai atlygino padarytą žalą, tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Juo abiem buvusiems įmonės vadovams už nusikalstamas veikas prašoma skirti po 35 tūkst. eurų baudas, o juridiniam asmeniui – 90 tūkst. eurų baudą.

Devynių darbuotojų, kurie padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą, atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo baigti atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi šie asmenys buvo įpareigoti sumokėti 2 000-2750 eurų įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Anot prokuratūros, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, jog vadovaujančias pareigas įmonėje užėmę asmenys, siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, atsakingiems už pinigų priėmimą darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų. Skaičiuojama, kad įmonės filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje dirbantys 9 darbuotojai laikotarpiu nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų vasario apskaitoje galėjo neužregistruoti daugiau nei 711 tūkst. eurų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas.

Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, jog iš minėtų neapskaitytų pinigų bendrovės darbuotojams kiek daugiau nei dvejus metus grynais pinigais buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Tyrimo duomenimis, darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už daugiau nei pusė milijono eurų.

Remiantis teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, tikrovės neatitinkantys duomenys apie minėtos bendrovės 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. pajamas, pelną bei turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti bendrai beveik 360 tūkst. eurų privalomų mokesčių.

Prokuratūra nurodo, kad kaltinamieji prisipažino veikę neskaidriai ir ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pareikštus ieškinius, sumokėjo valstybei visą kaltinimuose nurodytą sumą.