Mamos laidotuvėms sutaupyti litai, dukros paskolos pinigai vestuvėms ir būstui, draugių ir giminaičių santaupos, paimtų greitųjų kreditų lėšos, brangiausi telefonai ir kompiuteriai, aukso papuošalai. Visa tai moteris atidavė čigonei, pažadėjusiai išsivaduoti nuo kupros.

Telefonu susirado būrėją

Klaipėdos rajone gyvenanti per 50-metį perkopusi moteris prieš trejus metus jautėsi labai nelaiminga. Ją kamavo ligos, slėgė mintis, kad niekada negalės atsikratyti užaugusios kupros, prasidėjo nesantaika su sutuoktiniu, sunkiai sekėsi sutarti su dukromis.

Moteris buvo tikra, kad jos šeima buvo kažkieno prakeikta.

Prislėgti negandų žmonės dažniausiai kreipiasi į psichologus, gerus draugus, artimuosius, bet ponia Ona (vardas pakeistas) pasielgė kitaip.

Kartą skelbime ji perskaitė padėką būrėjai Veronikai už sugrąžintą gyvenimą. Šalia buvo nurodytas telefono numeris.

Ona tą patį vakarą prisiskambino padėką išreiškusiai moteriai ir sužinojo, kad minėtoji Veronika jai tikrai labai padėjo, minėjo, kad už būrimą kortomis paprastai mokama nuo 30 iki 100 litų. Pašnekovė gyrė būrėją, esą ji yra labai maloni ir nuoširdi.

Netrukus Ona susisiekė su Veronika. Pokalbis buvo malonus ir iškart gerai nuteikė bėdų prislėgtą moterį.

Pinigai – gyvenimo knygai

Kai sutartą dieną Ona Laukininkų gatvėje pasibeldė į vieno daugiabučio namo duris, jas atidarė apie 30 metų čigonė. Ona neišsigando. Dirbdama slaugytoja ji ne kartą bendravo su romų tautybės žmonėmis ir buvo tikra, kad nieko blogo neatsitiks

Dėliodama ant stalo kortas žvitriaakė būrėja kalbėjo apie Oną užklupusias negandas, apie prakeiksmą ir būtinybę atverti jos gyvenimo knygą bei pažiūrėti, kas joje parašyta.

Būrėja tikino, kad galima perskaityti šią knygą, bet reikėsią pinigų, užtat po to viešnia atsitiesianti ir galėsianti gyventi laimingai, visos bėdos pasibaigsiančios.

Pirmasis susitikimas su čigone Onai kainavo 50 litų. Tiesa, apie tai, kiek pinigų reikės ateityje, Veronika aiškino mįslingai – esą knyga pati pasakys kiek.

Pirmiausia čigonė pažadėjo nueiti į cerkvę Liepų gatvėje, už Onos sveikatą pastatyti 48 žvakes ir pasimelsti. Už tai ji paėmė 300 litų.

Nors gydytojai sakė Onai, kad iškrypusį jos stuburą, o taip susiformavusią kuprą pagydyti neįmanoma, moteris patikėjo, kad čigonės maldos padės jai tapti tiesia ir grakščia.

Visų prašomų pinigų ji tąkart neturėjo, tad susitarė, kad būrėja palauks kelias dienas.

Rašė dievui prašymą

Kaskart, kai Ona atvažiuodavo pas Veroniką, ši tikindavo skaitanti kortų kalbą ir matanti, kad moters laukia šviesi ateitis, tik reikia nepasiduoti, pasitikėti savimi ir melstis.

Kad sustiprintų jos tikėjimą, būrėja padovanojo klientei medalioną su šventojo atvaizdu ir liepė jį nešioti.

Vieną dieną čigonė padavė Onai rašiklį bei lapą popieriaus ir liepė rašyti prašymą dievui. Tekstas buvo neilgas, moteris tiesiog prašė aukščiausiąjį pagalbos.

Ona jaudinosi, ją krėtė drebulys. Būrėja davė jai kažkokių žolių ir liepė jas gerti kelis kartus per dieną, o apsaugai nuo blogio davė plastikinę apyrankę ir puslitrį švęsto vandens.

Be abejo, vėl kalbėta apie pinigus. Jų jau reikėjo kur kas daugiau nei pirmą ar antrą kartą. Būrėja įvardijo tūkstančio litų sumą. Juos Ona pasiskolino iš savo mamos.

Po kelių dienų kalbėdama telefonu paminėjo, kad gali atlikti dar vieną apeigą, jai reikia kiaušinio, nuotraukos ir 3 tūkst. litų.

Šią sumą moteris pasiskolino iš draugės, tikindama, kad litų jai reikia vaistams pirkti.

Čigonė pramušė kiaušinį ir pranešė, kad reikia dar 10 tūkst. litų. Ona apsiašarojo – tokių pinigų ji neturėjo.

Veronika nuramino moterį ir pasakė, kad gyvenimo knygai nesvarbu, ar tai bus pinigai, ar brangūs daiktai. Ji galinti išsimokėtinai įsigyti mobiliojo ryšio telefoną ar kokį kitą daiktą.

Abi moterys nuskubėjo į prekybos centrą, čigonė baksnojo pirštu rodydama, kokių telefonų nori.

Veronika tikino, kad visus pinigus ir brangius daiktus neša į bažnyčią, o kai visi ritualai bus atlikti, jie bus Onai grąžinti.

Auksą valė nuo blogio

Ona buvo šventai įsitikinusi, kad už prakeiksmo išvarymą reikia duoti pinigų, nes už viską gyvenime reikia sumokėti. Ji skolinosi iš saviškių ir vos pažįstamų žmonių, kelis mėnesius jos galvoje sukosi vienintelė mintis – kur gauti litų. Kai sukrapštytą sumą atiduodavo čigonei, pajusdavo palengvėjimą, dingdavo drebulys, apimdavo palaimos jausmas ir tikėjimas, kad pagaliau pasveiks, o nugara išsities.

Kai Oną apimdavo abejonės, čigonė pradėdavo ją gąsdinti, versdavo apsispręsti, kurį savo vaiką norėtų atiduoti, jei nebaigs prakeiksmo išvarymo, baugino, jog šeimoje prasidės mirtys ir sunkios ligos.

Vieną dieną Veronika paskambino ir pasakė, jog gyvenimo knyga jai pranešusi apie Onos bute esančią negerą aurą. Ji esą neleidžia įveikti prakeiksmo, todėl būtina jai atnešti visus namie laikomus auksinius papuošalus, kuriuos reikia išvalyti nuo blogio.

Po šio pokalbio Ona nunešė būrėjai visą saują aukso papuošalų ir išgirdo, kad reikia dar 7 tūkst. litų.

Kitą kartą knyga pareikalavo 13 tūkst. litų. Moterys dar kartą apsilankė parduotuvėje, kur čigonė išsirinko dar du telefonus ir fotoaparatą. Tą pačią dieną Ona paėmė 7 tūkst. litų greitąjį kreditą, pagal kurio sutarties sąlygas turės grąžinti per 13 tūkst. litų.

Vos po kelių dienų čigonė vėl pareikalavo 5 tūkst. litų. Vietoje pinigų Ona nupirko du naujutėlaičius telefonus ir du nešiojamuosius kompiuterius. Nė neapžiūrėjusi šių daiktų moteris atiduodavo būrėjai. Greitieji kreditai, pirkiniai lyg iš gausybės rago byrėjo į čigonės kišenę.

Laimės valanda turėjo Onai išaušti 2012 metų balandžio 20 dieną. Šio mėnesio pradžioje Veronika pranešė, kad finišas jau čia pat, knygai reikia dar 44 tūkst. litų.

Apgavo ir savo dukrą

Ona paprašė sesers ir brolio pagalbos, rodė jiems, kokius stebuklus padarė jos neva vartojami vaistai, – demonstravo, kad gali net kojas užsikelti ant galvos. Sesuo sukrapštė 10 tūkst., brolis – 4 tūkst., mama atidavė paskutinius 3 tūkst. litų. Trūko dar 27 tūkstančių.

Tuo metu viena Onos dukterų ruošėsi vestuvėms, ketino įsigyti būstą, tad buvo paėmusi nemažą banko paskolą. Kai duktė su vyru ir savo vaikais svečiavosi pas mamą, ši papasakojo apie stebuklingus vaistus, tikino, jog su medikais dėl gydymo yra sudariusi sutartį, prašė dukrą jai padėti, žadėjo vėliau pati paimti paskolą ir pinigus grąžinti.

Dukra patikėjo motina ir padarė, ko prašoma.

Didžiulę pinigų sumą čigonė atėjo pasiimti prie Onos darbovietės. Iki pažadėtosios dienos buvo likusios kelios dienos.

Balandžio 20-ąją žadėto Veronikos skambučio Ona nesulaukė, tylėjo jos telefonas, niekas neatidarė ir buto durų. Iki vakaro pratūnojusi prie čigonės namų, jos nesutiko.

Po trijų dienų Ona į savo namus sukvietė visus artimuosius ir jiems prisipažino, kad pasakos apie vaistus tebuvo melas, kad pasiskolinti pinigai, kreditai, brangūs daiktai buvo skirti būrėjai.

Nori ir neturtinės žalos atlyginimo

Galiausiai slaugytoja vienoje gydymo įstaigoje dirbanti moteris kreipėsi į pareigūnus. Ji pateikė 101 325 litų ieškinį. Dar 50 tūkst. litų moteris prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti.

Pareigūnai išsiaiškino, kad Veronika vadinta čigonė iš tiesų yra 32 metų Rita Fišeraitė. Nei skaityti, nei rašyti nemokanti moteris iš močiutės išmoko burti kortomis. Ji neneigė paėmusi kelis šimtus litų už maldas bei būrimą ir tvirtino jokių aukso papuošalų ar telefonų bei kompiuterių negavusi.

Pareigūnai surinko įrodymus – Onos kredito bei išperkamosios nuomos sutartis.

Ekspertai ištyrė čigonės moteriai duotas žoles ir konstatavo, kad mišinyje nėra narkotinių medžiagų.

Psichiatrai išsakė savo nuomonę apie nukentėjusios Onos sveikatą ir konstatavo, jog nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad nukentėjusioji turėjo psichikos sveikatos sutrikimų tuo metu, kai bendravo su R.Fišeraite. Tiesa, emocinė jos būklė trukdė jai teisingai vertinti savo elgesį ir priimti teisingus sprendimus.

Byla buvo tris kartus nutraukta, teigta, kad čigonės veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Galiausiai byla pasiekė Klaipėdos apygardos teismą.

Už būrimą nebaudžiama

Tyrimą pradžioje kuravusi Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė Kristina Blinstrubienė turėjo tvirtą įsitikinimą, kad čigonė nenusikalto. Teisės mokslas būrimo kortomis nevadina sukčiavimu.

„Moteris pati susirado būrėją ir mokėjo jai pinigus. Kai žmogus kreipiasi į šamanus, būrėjus, jau yra pagrindo abejoti jo blaiviu protu. Šiuo atveju tai dar labiau stebina, nes nukentėjusioji yra medikė ir turėjo suprasti, kad nei kortos, nei maldos jos sveikatos nepagerins. Būrimas kortomis mūsų šalyje nėra uždrausta veikla. Prisiminkime Gintaro Einikio atvejį, juk nuo jo prakeikimą net per televiziją nuiminėjo“, – teigė prokurorė.

Kadangi prokurorės pozicija nesutapo su Klaipėdos apygardos teismo požiūriu, bylą perėmė kitas prokuroras. Jis teisme kaltina R.Fišeraitę sukčiavimu.

Čigonę ginantis advokatas Rimvydas Kairys stebisi ne savo ginamosios, o nukentėjusiosios elgesiu.

„Šios moters elgesys mažų mažiausiai logiškai nepaaiškinamas“, – stebėjosi advokatas.

Vokietijoje dabar gyvenanti R.Fišeraitė atvyksta į teismo posėdžius ir iš dalies pripažįsta kaltę. Tai leidžia jai tikėtis su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

Panašu, kad galutinis sprendimas šioje byloje taps labai įdomiu precedentu.