Atvėsus orams netvarkingi kaminai pradeda spjaudytis liepsnomis, todėl padaugėja darbo ugniagesiams. Didelių nuostolių galima išvengti, jei kaminu bus pasirūpinta dar prieš šildymo sezoną.

Pastarosiomis savaitėmis apskrities ugniagesiai gelbėtojai kone kasdien vyksta gesinti užsidegusių suodžių kaminuose ar perkaitusių krosnių. Ypač daug tokių iškvietimų – rajono vietovėse.

Šiemet ugniagesiai Klaipėdos apskrityje pagal minėtus iškvietimus vyko 37 kartus, o vienas toks gaisras kilo Klaipėdos mieste.

Praėjusiais metais nepavyko išvengti skaudžios nelaimės – gaisre žuvo žmogus. Iš viso 2013 metais ugniagesiai dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų vyko gesinti 61 gaisrą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Vytautas Kasparaitis pasakojo, jog kaminu privalu pasirūpinti dar prieš prasidedant kūrenimo sezonui.

Pirmiausia būtina patikrinti, ar tarp kamino plytų neišbiręs tinkas ir ar nėra susidarę kitų nesandarumų. Vietas, pro kurias gali prasiveržti liepsna, lengviau pastebėti nubaltinus kaminą.

Patikrinus kaminą taip pat būtina jį išvalyti: tą gali daryti ir patys žmonės nusipirkę specialų šepetį arba iškvietę kaminų valymu užsiimančią bendrovę.

„Nevalant kamino, ten kaupiasi suodžiai, kurie vėliau ir užsidega“, – perspėjo specialistas.

Užsidegusius suodžius užgesinti nesunku, tačiau tai gali atnešti nuostolių.

„Jei mes iškart pilsime vandenį į kaminą, tai dėl temperatūrų skirtumo šis suskils“, – pasakojo V.Kasparaitis, pridūręs, jog pirmiausia apžiūri užsidegti galinčias vietas: kamino susijungimą su perdanga bei stogu.

Vanduo į kaminą pilamas tik tada, jei gaisras nekontroliuojamas, tačiau po tokio gesinimo jau reikalingas remontas.

„Vagis palieka nors sienas su stogu, o po gaisro nelieka nieko“, – tvirtino ugniagesys, pridūręs, kad užsiliepsnojus kaminui dažniausiai nudega namų stogai.

Prarasti stogą, V.Kasparaičio teigimu, tikra bėda – jį atstatyti itin brangu, o žmonės priversti gyventi lyjant ir sningant ant galvų.