Tyrimas dar nebaigtas

Daugiau nei prieš mėnesį Nidoje įvyko eismo įvykis, kurio pasekmė – jaunos moters ir jos vaiko sužalojimas. Juos partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusi paauglė.

Žmonės pyko ant mergaitės, kuri, važiuodama išnuomota transporto priemone, išdygo lyg iš niekur ir nesignalizavo būriui ant tako stovėjusių žmonių.

Esą paauglė lėkė realaus motociklo dydžio "agregatu", kuris juda be jokio garso, tad gatvėje esantiems žmonėms nesą jokios galimybės nujausti artėjančią grėsmę.

Kol kas ši istorija pabaigos neturi, eismo įvykis vis dar tiriamas.

Nidos policijos komisariato pareigūnai dar laukia įvairių sričių ekspertų išvadų.

Iki galo nežinoma, kokių sužalojimų patyrė partrenkta moteris ir jos vaikas. Pareigūnai dar neturi galutinės medikų išvados, kiek laiko nukentėjusioji buvo gydoma ir kaip smarkiai buvo sutrikdyta jos sveikata.

Laukiama ir kitų ekspertizių, norima įsitikinti, kokie elektrinio dviračio techniniai parametrai, ar jis buvo perdarytas ir galingesnis, nei nurodoma gamintojo.

Iki galo dar neišsiaiškinta, ar pati nukentėjusioji nežengė į gatvės važiuojamąją dalį, kur ir buvo partrenkta.

Medikai liepą tikino, kad apie 80–90 proc. visų traumų Neringoje patiriamos važinėjant paspirtukais, dviračiais ir kitomis panašiomis priemonėmis, didžioji dalis nukentėjusiųjų – kurorto svečiai.

Žūties vietoje – dviratis

Klaipėdoje esančioje Liepojos gatvėje, šalia Mumlaukio ežero, jau kuris laikas praeivius šiurpina baltas dviratis su prie jo prikabinta lentele. Ant jos parašyta, kad šioje vietoje žuvo dviratininkas.

Žmonės svarsto, ar tai tik socialinė akcija, ar šioje vietoje tikrai įvyko nelaimė.

Pasirodo, čia tikrai įvyko eismo įvykis, tapęs tikra tragedija dviem žmonėms. Rugpjūčio pradžioje dviračiu važiavęs žmogus iš tako staiga išriedėjo į Liepojos gatvę.

Pagyvenęs automobilio vairuotojas nespėjo nė sureaguoti, kai jo mašina parbloškė dviratininką, kuris žuvo.

Nelaimė siaubingai sukrėtė ne tik žuvusiojo artimuosius, bet ir automobilio vairuotoją.

Jis buvo vos prieš kelias akimirkas pervažiavęs greitį slopinantį kalnelį, tad veikiausiai leistino greičio neviršijo.

Kas kaltas dėl žūties, vis dar aiškinamasi.

Būtent tuo metu, kai dviratininkas išriedėjo į gatvę, aikštelėje prie ežerėlio buvo sustoję vestuvininkai. Jaunavedžiai su palyda linksmai klegėjo, fotografas fiksavo ypatingos jų gyvenimo dienos įvykius.

Visi šie smagiai nusiteikę žmonės tapo šiurpaus įvykio liudininkais.

Kalti ir pėstieji

Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Ramūnas Stasiulis minėjo, kad padaugėjus dviračiais važinėjančių žmonių išryškėjo trys pagrindinės problemos: dviratininkai nesilaiko taisyklių ir patenka po automobilių ratais, susiduria tarpusavyje ir partrenkia pėsčiuosius.

Dažniausiai dviratininkai nukenčia nuo automobilių, bet pastaruoju metu vis dažniau nuo dviratininkų nukenčia pėstieji.

Neretai pradėję tyrimą dėl žmogaus sužalojimo pareigūnai jį nutraukia. Išsiaiškinus aplinkybes paaiškėja, kad kalti patys pėstieji.

Jie vis dar neįsisąmonina, kad dviračių takai skirti dviračiams, o kai takais eina pėsčias žmogus, jis, kaip ir tikroje gatvėje, turi apsidairyti bei įsitikinti, kad eiti saugu.

Šiemet Klaipėdoje būta kelių panašių atvejų.

Kartą dviračiu važiavęs vyras aplenkė dviračiams skirtame take kelis žmones. Jie nuo saulės kaitros slėpėsi šešėlyje, o pamatę atvažiuojantį autobusą suskubo pėdinti į stotelę.

Pagyvenusiems žmonėms buvo nė motais, kad tuo metu dviračių taku važiavo ne vienas dviratininkas.

Keli jų sulėtino greitį ir tarsi kliūčių ruože bandė aplenkti senukus. Viena garbaus amžiaus moteris nesusiprato nužengti nuo tako, ėjo juo skersai ir buvo partrenkta dviračio.

Moteris klestelėjo atbula, atsitrenkė alkūne į grindinį ir pajuto diegiantį skausmą.

Toliau įvykiai klostėsi visai kaip automobilių avarijoje: atvažiavo greitoji, policininkai.

Medikai moterį išgabeno į ligoninę, paaiškėjo, kad jai lūžo kaulas. Policininkai matavo atstumus, braižė schemą.

Galiausiai viskas baigėsi atsisakymu bausti dviratininką, pareigūnai nustatė, kad moteris elgėsi neapdairiai, nesilaikė taisyklių ir dėl sužalojimo kalta pati.

Kita moteris negalėjo net nurodyti tikslesnių įvykio aplinkybių. Ji tiesiog pajuto stumtelėjimą į nugarą ir nugriuvo.

Pasirodo, ją kliudė kažkoks vaikinas, važiavęs dviračiu. Moteris susižalojo, bet vaikinas nė nestabtelėjęs nuvažiavo. Kas jis, liko nežinoma.

Taisyklėse esama spragų

"Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka. Neseniai buvo šiek tiek pakeistos Kelių eismo taisyklės, ypač liečiantys dviratininkus punktai. Garsiai deklaruota, kad jiems bus suteikta daugiau teisių. Svarstant pokyčius, dalyvavo ir dviratininkų organizacijų atstovai, daug kitų žmonių, bet iš didelių ginčų išėjo kratinys. Gal todėl, kad nebuvo pakviesti žmonės, tiriantys realius įvykius. Taisyklė turi būti parašyta taip, kad ją taikant būtų aiškiai pasakyta, kas kaltas", – apie pokyčius taisyklėse kalbėjo itin detaliai į dviračių važiavimo ir avaringumo problematiką įsigilinęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas.

Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka.

Prokuroras minėjo ir atvejus, kai susidūrė du dviračių taku priešingomis kryptimis važiavę dviratininkai.

Šiemet būta tokio susidūrimo, kai susižalojo ir paauglys, ir brandaus amžiaus moteris.

Vertinant visas įvykio aplinkybes, svarbu, ar abu dviratininkai galėjo išvengti susidūrimo, mat vienas važiavo arčiau važiuojamosios gatvės dalies, o kitas – prie krašto, į kurį buvo išsikišę krūmai.

Girtiems nuolaidų nėra

Šiemet Palangoje policininkai ne kartą rengė patikras dviračių takuose.

Paaiškėjo, kad dauguma dviratininkų nepasirūpina įsirengti šviesos prietaisų.

Pirmą kartą pareigūnai tokiems dviratininkams pareiškė žodines pastabas.

Sporto rūbais vilkintys dviratininkai, važiuojantys būriu, užsiėmę visą eismo juostą, šiurkščiai pažeidžia taisykles.

Dviratininkai keliuose gali važiuoti tik vorele vienas paskui kitą ir privalo laikytis arčiau dešiniojo krašto.

Prokuroro teigimu, žmonės dažniausiai pažeidžia taisykles per sankryžą ne vesdami dviračius, o jais važiuodami.

"Dviratininkai dažnai važinėja ir būdami neblaivūs. Nors numatytos nemažos baudos, jie kažkodėl nekreipia į tai dėmesio. Vairuotojo pažymėjimo iš jo neatimsi, vienintelė drausminimo priemonė – bauda. Iki 1,5 prom. girtas dviratininkas gali būti baudžiamas nuo 80 iki 150 eurų bauda, labiau apsvaigę gali būti baudžiami nuo 15 iki 200 eurų bauda. Neblaiviems asmenims, nusižengusiems pirmą kartą, pusės baudos skirti negalima, jiems iškart skiriama visa sankcijos numatyta bauda", – paaiškino R.Stasiulis.

Riedlentininkas – lyg pėsčiasis

Paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis važiuojantieji yra prilyginami pėsčiajam.

Važinėdami jais pėsčiųjų ir dviratininkų takais, kurie perskirti ištisine juosta, žmonės turėtų rinktis pėsčiųjų pusę.

Klaipėdoje šis klausimas neretai iškyla aktyviai poilsiaujantiesiems take, iš Vasaros estrados vedančiame į Girulius.

Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą.

"Panašus atvejis šią vasarą atsitiko, kai susidūrė dviratininkas ir riedučiais važinėjęs žmogus. Riedutininkas buvo sužalotas, bet buvo pripažintas kaltu dėl susidūrimo, jam paskirta administracinė nuobauda, nes jis važiavo ten, kur buvo draudžiamas pėsčiųjų eismas. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad jei apsiavė batus su ratukais, tai jau gali būti prilyginamas dviračiui. Jie lyg ir ne pėsti, bet pagal Kelių eismo taisykles jie – pėstieji, tai derėtų žinoti. Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą", – konstatavo R.Stasiulis.

Pareigūnas paaiškino, kad pėsčią žmogų pargriovęs riedučiais, paspirtuku ar kita pėsčiajam prilyginama priemone judėjęs žmogus bus vadinamas ne eismo įvykio kaltininku, o tiesiog sukėlęs fizinį skausmą.

Kaltasis ir nukentėjusysis žalos atlyginimo klausimą sprendžia patys, policija paprastai tokiais atvejais nekviečiama.

Jeigu sveikata sutrikdoma sunkiau, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Panašu, kad būtent šią vasarą ypač aktualus tapo dviratininkų bei važiuojančiųjų įvairiausiomis, elektra varomomis priemonėmis atsakomybės bei saugumo klausimas.

Automobilių vairuotojai tokių be garso ir įspėjimo signalo riedančių daiktų bijo kaip ugnies. Jie pasirodo nežinia iš kur, o jais važinėjantys žmonės dažnai nežino eismo taisyklių.

Dviračiai ir vienaračiai riedžiai, dviračius bei mopedus primenančios priemonės, įvairūs kiti elektra varomi daiktai vertinami pagal jų variklio galingumą.

Silpnesnieji, iki vieno kilovato galingumo, išvystantys iki 25 kilometrų per valandą greitį, prilyginami dviračiams, jais važiuojantys asmenys turėtų, kaip ir dviratininkai, labiau laikytis dešinės.

Didesnio galingumo, viršijantieji paminėtus parametrus, jau vadinami motoroleriais. Juos privalu registruoti, turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros taloną, o juos vairuojantys asmenys privalo įgyti atitinkamą vairuotojo pažymėjimą.