Į ką investavo 0,5 mln. eurų?

Dar gruodžio 13-ąją bendrovės "Grigeo Klaipėda" atstovė išplatino pranešimą apie pabaigtą "investicijų į aplinkosaugą etapą", kur teigiama, jog "už pusę milijono eurų uždengti du baseinai ir įrengta kvapų ozonavimo sistema".

Todėl esą kvapus pavyko sumažinti 5 kartus, t. y. iki 80 procentų. Teigiama, kad tai patvirtina ir nuolatiniai emisijų matavimai.

"Džiaugiamės galėdami įgyvendinti tvaraus verslo principais grįstus sprendimus ir prisidėti kuriant švaresnę bei sveikesnę aplinką Klaipėdos bendruomenei", – su pasididžiavimu dienraščiui tada pabrėžė bendrovės generalinis direktorius T. Eikinas.

Vis dėlto realybė pasirodė esanti iš esmės kitokia. Po netikėto prokurorų, kriminalistų ir aplinkosaugininkų desanto įmonėje užpraeitą naktį paaiškėjo, kad dienomis tarša iš bendrovės nesklinda, tačiau naktimis tvaikas gniaužia kvapą.

Mums pavyko nustatyti schemą, kuria tekėjo nuotekos, jos vėliau patekdavo į Kuršių marias.

Informacija "iš šalies"

Prokuratūra įvardijo, kad šis taršos šaltinis uostamiestyje veikė ne vieną dieną, o tarša buvo vykdoma tyčia: nevalytos nuotekos keliavo į Kuršių marias.

Pasak tyrimui vadovaujančios prokurorės Ginos Skersinskytės, skandalingas aplinkos teršimo aplinkybes pavyko išsiaiškinti tik gavus papildomos informacijos iš šalies.

"Ne, tai ne aplinkosaugininkų surinkta informacija. Tyrimą pradėjome po to, kai gavome informacijos, jog į aplinką gali būti leidžiamos nevalytos nuotekos. Mums pavyko nustatyti schemą, kuria tekėjo nuotekos, kurios vėliau patekdavo į Kuršių marias. Jei buvo daromi aplinkvamzdžiai, vadinasi, buvo schemos. Paprastai tariant, iš įmonės einančios nuotekų atšakos aplenkdavo mėginių paėmimo stoteles. Vamzdis susijungdavo su išvalytomis įmonės "Klaipėdos vanduo" nuotekomis", – tikino prokurorė.

Kada buvo įrengta tokia stacionari atšaka, dar aiškinamasi.

Pareigūnai, tikrindami iš įmonės išleidžiamų nuotekų temperatūrą, pastebėjo,kad ji skiriasi palyginus su išvalytų nuotekų temperatūra.

"Matyti net vizualiai. Rezervuaruose, kuriuose turėtų būti išvalytos nuotekos, matyti, jog vanduo yra drumzlinas, su putomis. Mėginiai paimti, tyrimai atsakys, kiek kartų viršyta leistina norma", – tikino G. Skersinskytė.

Įkalčiai – po žeme

Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas įvardijo drastiškus skaičius.

Pasak jo, tarša apie 100–130 kartų galėjo viršyti leistinas normas.

"Jei pavyks išsiaiškinti, kada buvo įrengtas šis vamzdis, galėsime apskaičiuoti padarytą žalą. Tačiau panašu, jog ji gali siekti ir dešimtis milijonų eurų", – dėstė G. Skersinskytė.

Tyrėjams teko sukti galvas aiškinantis kvapų detektyvą.

"Reikia nusimanyti, kaip veikia valymo įrenginiai. Kur, kas turi įtekėti ir kur ištekėti. Tai aiškinosi aplinkosaugininkai. Bet panašu, kad mums dar teks kastis po žeme. Visko gali būti. Paties vamzdžio mes neiškasėme, bet nustatėme schemą", – teigė prokurorė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. Už aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kol kas įtarimai niekam nepareikšti, tačiau už tokius veiksmus atsako ir juridinis asmuo.

Teigiama, jog bendrovė nuotekas į Kuršių marias leisdavo naktį, veikiausiai, kad neatkreiptų dėmesio.

"Todėl mes nusprendėme patikrinimą daryti naktį. Teko atidarinėti kolektorius ir viską patiems patikrinti", – pripažino prokurorė.

Pareigūnai turėjo net laužti kai kuriuos užmūrytus šulinius, mat įmonė gudriai slėpė nusikaltimą.

Įžūlumas: nustatyta, kad iš įmonės besidriekiančios nuotekų atšakos aplenkdavo mėginių paėmimo stoteles, o vamzdis susijungdavo su išvalytomis įmonės "Klaipėdos vanduo" nuotekomis. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Šokiruojantis įžūlumas

Galimas dalykas, kad Klaipėdoje pagaliau aptiktas didelio visuomenės rezonanso pernai sulaukęs pietinės miesto dalies gyventojus nuodijęs smarvės šaltinis.

Teigiama, kad tarša skaičiuojama jau net ne tonomis, o šimtais tūkstančių tonų.

Prokurorų teigimu, išvaloma galėjo būti tik apie 10 procentų nuotėkų, visa kita keliavo į Kuršių marias.

Kiek metų trūko tokia gamtos tarša, tyrėjai sako negalintys pasakyti, tik įvardija, kad tai vyko tikrai ne vieną dieną.

Tyrimo dėl aplinkos taršos ėmėsi Klaipėdos apylinkės prokuratūra kartu su Klaipėdos kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba.

Bendrovei pareigūnai davė nurodymą stabdyti veiklą arba nedelsiant prisijungti prie nuotekų tinklo.

Jei bendrovė nurodymų nepaisys, bus kreipiamasi į teismą dėl veiklos stabdymo.

Vakar pranešta, kad stabdoma ir prekyba įmonės "Grigeo" akcijomis.

Direktorius nieko nežino?

Dienraščio žiniomis, bendrovės generalinis direktorius T. Eikinas bandė tikinti apie nuotekų aferą nieko nežinojęs.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtarimai dar nėra niekam pareikšti.

"Įmonėje buvo atlikta krata. Jos veikla stabdoma, duotas nurodymas stabdyti nuotekų valymą, kiek žinome, jie turėjo galimybę jungtis prie "Klaipėdos vandenų". Įmonės vadovo pozicija tokia, kad jis nieko nežinojo", – teigė tyrimui vadovaujanti prokurorė G. Skersinskytė.

"Vyksta tyrimas, tiek prokuratūros, tiek vidinis. Kadangi dirbu tik antrą mėnesį, susilaikau nuo komentarų. Tų vamzdžių aš nemačiau, apie juos nieko nežinau. Bet akcininkai, vadovai priims sprendimą, ir viskas bus paskelbta. Daugiau nieko negaliu komentuoti. Taip, įmonei tai didelis smūgis", – vakar nedaugžodžiavo T. Eikinas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika padėkojo aplinkos apsaugos pareigūnams, ministerijos kolegoms, teisėsaugai, dėl kurių glaudaus bendradarbiavimo, regis, pavyko rasti vieną nelegalios taršos šaltinių Klaipėdos regione.

"Griežtai vertinu bet kokią Lietuvos aplinkos taršą, nepriklausomai nuo jos masto. Raginu atsakingas institucijas išsiaiškinti ir visuomenei paskelbti tikrąjį Kuršių marių taršos mastą, priežastis bei kaltininkus. Jokia veikla negali būti vykdoma ateities kartų sąskaita. Niekas neturi ir neturės teisės kenkti žmonių sveikatai ir ekosistemai", – savo feisbuko paskyroje žaibiškai į šią informaciją sureagavo ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Faktai apie "Grigeo Klaipėda"

Per šešis 2019 m. mėnesius įmonių grupė, kurią sudaro bendrovės "Grigeo", "Grigeo Packaging", "Grigeo Baltwood", "Grigeo Klaipėda", "Mena Pak", "Grigeo Recycling" bei "Grigeo Recycling", uždirbo 6,1 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą ri pasiekė 11,8 mln.eurų EBITDA.

"Grigeo Klaipėda" – viena "Grigeo" įmonių grupės bendrovių, gaminanti žaliavą gofruoto kartono gamybai bei korinį užpildą.

Bendrovėje šiuo metu dirba 172 darbuotojai.

Įmonės istorija siekia 1898 m.

Įmonės apyvarta pernai siekė 53 mln. eurų.