Paskutiniajame teismo posėdyje apklausęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovus bei buvusį Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovą, Šiaulių apygardos teismas byloje paskelbė pertrauką iki rugsėjo.

Rudenį planuojama pratęsti atsakingas pareigas 2020 m. pradžioje užėmusių specialistų bei nuo atsakomybės atleistų, buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio apklausas.

Ekologė: tyrimų nebevertiname

Pastarajame teismo posėdyje liudijusi AB „Klaipėdos vanduo“ ekologė Danguolė Čeledinienė pažymėjo, jog jos atstovaujamos savivaldybės įmonės išleistuvas, į kurį iki 2020 m. patekdavo ir „Grigeo Klaipėda“ iš dalies apvalytos nuotekos, į Kuršių marias išeina itin intensyvios ūkinės veiklos vietoje.

Paklausta apie galimą šiuo išleistuvu patekusių nuotekų poveikį Kuršių marių vandens būklei, ji tvirtino, kad šie „rezultatai nevertinami“ ir kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai monitoringas toje vietoje yra tikslingas.

„Tai yra konstatavęs ir inspektorius patikrinimo metu. Nuvykęs į vietą pasižiūrėti, kur yra ta išleidimo vieta, jis nurodė, jog ten neįmanoma atskirti mūsų poveikio. Nuotekos ten patenka į intensyvios ūkinės veiklos zoną, kur vyksta įvairių įmonių krovos darbai. Uoste veikia ne viena įmonė, kuri išleidžia teršalus“, – teigė ji.

Už Kuršių marių vandens būklės vertinimą atsakinga specialistė taip pat pažymėjo, jog 2012-2020 m. laikotarpiu, už kurį „Grigeo Klaipėda“ pateikti kaltinimai, kartono gamintojos ir AB „Klaipėdos vanduo“ išleistų nuotekų santykis skyrėsi 1:15.

Kvapų problema

Posėdžio metu liudijęs buvęs Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovas Romualdas Dužinas teigė buvęs šokiruotas 2020 m. sausį į viešumą iškilusio prokuratūros atliekamo tyrimo, kai į Kuršių marias galėjo patekti iš dalies apvalytos įmonės nuotekos.

„Jeigu tie rodikliai būtų viršiję leistinus taršos normatyvus, mes, kaip institucija, būtume turėję reaguoti. Bijau sumeluoti, neprisimenu, ar nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. pabaigos buvo nustatyti tokie leistinos taršos normatyvų viršijimai ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu Kuršių mariose, ar mūsų institucija inicijavo kažkokius tyrimus, ar ėmėsi kažkokių veiksmų. Ten daugiausia buvo vykdomas monitoringas, o valstybinė kontrolė buvo vykdoma ties lataku, ten yra automatinio mėginių paėmimo vietos“, – teigė R. Dužinas, pažymėjęs nežinantis, ar ties skirtingomis išleistuvo vietomis užterštumo rodikliai skyrėsi.

Mus domino būtent tas aspektas, kad įmonės imtųsi taršos mažinimo priemonių, kad kuo mažiau kvapų pasiektų mūsų miesto gyventojus.

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė prisiminė, jog jos atstovaujama institucija iki 2020 m. dažniau susidurdavo su gyventojų skundais dėl kvapų problematikos.

„Mes matėme ir derinome „Grigeo Klaipėda“ dokumentus, kai jie vykdė kažkokią pertvarką savo įmonėje ir kai tai būdavo susiję su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimu. Kiek aš pamenu, paskutinis buvo 2019 m. vasarą, tada turėjome atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo dėl valymo įrenginių baro modernizavimo. Tiek mes ir tesame su ta įmone susiję. Mus, kaip miesto savivaldybę, labiau domino kvapai. Mus domino būtent tas aspektas, kad įmonės imtųsi taršos mažinimo priemonių, kad kuo mažiau kvapų pasiektų mūsų miesto gyventojus“, – teigė ji, pažymėjusi, jog įmonei įdiegus oro taršos mažinimo priemones, savivaldybę pasiekiančių skundų sumažėjo.

Į marias – nafta ir sunkieji metalai

AAA viešai skelbiamais 2020 m. duomenimis, į labiausiai teršiamą Kuršių marių dalį – 12 km Klaipėdos sąsiaurį nuo Kiaulės nugaros iki jūros vartų, per metus patenka daugiau nei 87 mln. kub. metrų nuotekų.

Iš jų – 257 tūkst. kub. metrų nepakankamai išvalytų ir 74 tūkst. kub. metrų visiškai nevalytų nuotekų. Kartu su nuotekomis į marias pateko ir beveik 2 tūkst. tonų teršalų.

Į Kuršių marias daugiausia išleista cheminio deguonies suvartojimo medžiagos ir chloridų, atitinkamai 931 tonos ir 270 tonos. Taip pat skendinčių medžiagų – 191 tona, biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos – 162 tonos, bendrojo azoto 133 tonos, bendrojo fosforo – 8 tonos. Kitų teršalų – naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų – bendras kiekis sudarė 5,5 tonos.

„Grigeo Klaipėda“ ataskaitoje neminima. Specialistai pažymi, jog pirminio nuotekų valymo pati bendrovė nebeatlieka, gamybines nuotekas nuo 2020 m. sausio perduodama į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginius.

Remiantis ankstesnių metų duomenimis, bendrovė į nuotekų valymo įrenginius per metus išleisdavo nuo 700 tūkst. iki 1 mln. kub. metrų nuotekų, arba apie 1 proc. visų į uosto akvatoriją išleistų nuotekų.

Kaltinimai – 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.