Nuosprendį penktadienį paskelbė Kretingos rajono apylinkės teismas.

HBH pramogų komplekso savininkę Radą Matulevičienę ir kitas su įmonės veikla susijusias moteris, kurios kaltintos apgaulingos buhalterijos tvarkymu, dokumentų klastojimu, teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pasak teismo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013–2014 metais pramogų komplekso savininkė, siekdama išvengti mokesčių, veikdama per finansininkę Daivą Rudavičienę ir buhalterę-kasininkę Kristiną Gedvilienę įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. 

Kaip skelbia teismas, bendrovė „Žibosa“, siekdama išvengti mokesčių, 2013–2014 metais, atstovaujama direktorės Dalios Aušrienės bei vienintelės akcininkės ir realios vadovės, o nuo 2014 metų rugpjūčio 20 dienos direktorės R.Matulevičienės, į deklaracijas ir ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes.

Nuosprendyje pažymėta, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas tenkinti laiduotojų prašymus, nes kaltinamosios R.Matulevičienė, D.Aušrienė, D.Rudavičienė, K.Gedvilienė yra neteistos, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, gailisi, visiškai atlyginta žala, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamosios laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Juridinis asmuo bendrovė „Žibosa“ pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, nes bendrovėje 2016 metų liepos 1 dienos nustatytas nelegalaus darbo faktas ir bendrovės įgaliotam asmeniui teismo nutarimu taikyta administracinė atsakomybė.

Teismo manymu, ši aplinkybė rodo, kad nėra pagrindo tikėti, kad bendrovė „Žibosa“ laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad „Žibosa“ teisiama pirmą kartą, žalą visiškai atlygino, taip pat byloje nustatytos lengvinančios aplinkybės (juridinį asmenį atstovaujantis asmuo nurodė, kad juridinis asmuo pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi), todėl paskyrė piniginę baudą, kurios dydis parinktas mažesnis nei įstatymų sankcijoje už inkriminuojamas veikas numatytų baudų vidurkį.

Nuosprendis nėra galutinis ir jį galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Pernai rugpjūtį, kai byla buvo perduota nagrinėti teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog bendrovėje slėptos gaunamos pajamos. Per devynis 2014 metų veiklos mėnesius nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėta 573 tūkst. eurų mokesčių.

Tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovėje buvo sukurtas sudėtingas dalies gaunamų pajamų neapskaitymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje mechanizmas. Klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, tvarkyta dviguba buhalterinė apskaita, teiktos neteisingos ataskaitos bei deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Įstaigos klientai už suteiktas maitinimo paslaugas atsiskaityti galėjo tik grynaisiais pinigais, banko kortelės nebuvo priimamos. Klientams, neturintiems grynųjų pinigų, siūlyta pinigus išsigryninti vietoje esančiame bankomate. Tokiu būdu dirbtinai didintas grynųjų pinigų srautas ir sukurta galimybė neapskaityti daugiau gaunamų pajamų, teigė FNTT.

Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat nustatė, kad didelė neapskaitytų pajamų dalis panaudota mokėti neoficialius atlyginimus darbuotojams. Per devynis mėnesius bendrovės apskaitos registruose nefiksuota 320 darbuotojų išmokėtų 487 tūkst. eurų. Dėl to išvengta sumokėti 370 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo ir kitų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą bendrovė savanoriškai atlygino apie 525 tūkst. eurų valstybei padarytos žalos bei įsipareigojo nustatytais terminais atlyginti likusius 48 tūkst. eurų.