Sustabdė smūgiai

Greitosios medicinos pagalbos automobilis skubiai į ligoninę vežė besilaukiančią moterį, kai netikėtai sankryžoje buvo sustabdytas smūgio į šoną. Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, kai į trumpam stabtelėjusią su švyturėliais ir garsiniu signalu lekiančią greitąją įsirėžė mikroautobusas. Nuo smūgio greitoji net apsisuko.

Kita situacija – iš Vakarų laivų remonto įmonės greitosios automobiliu su švyturėliais buvo vežamas žmogus po traukulių priepuolio, komos būsenoje, kai Naujojo Uosto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, greitosios vairuotojui baigiant manevrą, kitas lengvasis automobilis įsirėžė į medikų automobilį.

Abiem atvejais buvo stipriai sumaitoti beveik nauji greitosios automobiliai. Pacientus perėmė kita kolegų brigada, o štai patiems medikams taip pat prireikė pagalbos. Per pirmąją avariją slaugytojui lūžo šonkauliai, sutrenkta galva – jis iki šiol gydosi patirtus sužalojimus. Per antrąja avariją slaugytoja pasitempė kaklo raiščius.

Abu šie skaudūs eismo įvykiai įvyko per trumpą laiką – spalio ir lapkričio mėnesiais. Stebėdamas keliuose neraminančią situaciją, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis prognozuoja, kad tokių situacijų tik daugės, nes jau dabar užtikrinti saugų ir skubų paciento nugabenimą į ligoninę ar nuvykti į paciento namus tampa vis sudėtingiau.

Greitosios vairuotojus mokome, prašome, įsakinėjame, kad važiuojant per sankryžą, net degant raudonam signalui, pristabdytų ir duotų kelią kvailiui, jeigu toks yra.

„Abu mūsų automobiliai važiavo degant raudonam signalui, vairuotojai įsitikino, kad kiti juos praleidžia – apie tai byloja vaizdo registratoriai. Gali nepastebėti atlekiančio greitosios automobilio, bet sirenas išgirsti galima iš tolo. Kodėl kiti vairuotojai sustojo praleisti, o vienas net nestabtelėjo?“ – iki šiol nesupranta įstaigos vadovas.

Stebina prieštaravimai

Greitosios medikams apmaudą kelia ne tik gerokai sumaitoti beveik nauji, už savo lėšas įsigyti automobiliai, bet ir tiesos paieškos. Po avarijos Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje kaltė labiau kliūva greitosios automobilio vairuotojui.

„Kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas. Kiek žinau, preliminariai kaltinamas mūsų vairuotojas, nes neįvertino eismo saugumo“, – pridūrė vyriausiasis gydytojas.

Rodydamas Kelių eismo taisykles, R. Juodviršis stebisi vienas kitam prieštaraujančiais punktais: pagal vieną jų su įjungtais švyturėliais važiuojantis specialus transportas gali pasinaudoti pirmenybe, jei tai nepakenks eismo saugumui ir vairuotojas bus įsitikinęs, kad kiti duoda kelią.

„Šis punktas gal labiau būtų tikęs prieš 20 metų, kai nebuvo tokio intensyvaus eismo. Norint palaukti ir įsitikinti, kad kiti vairuotojai tave praleis, saugiausia palaukti žalio šviesoforo signalo. Taip būtų greičiau“, - ironizuoja greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.

Kitas punktas skelbia, kad vairuotojai nedelsdami turi duoti kelią specialiajam transportui su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais.

„Greitosios vairuotojus mokome, prašome, įsakinėjame, kad važiuojant per sankryžą, net degant raudonam signalui, pristabdytų ir duotų kelią kvailiui, jeigu toks yra. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau neišvengiame skaudžių avarijų, kurios dažniausiai nutinka sankryžose degant raudonam signalui, tad užtikrinti skubų sunkaus paciento nugabenimą arba nuvykimą pas jį tampa vis sunkiau“, – liūdnai konstatuoja R. Juodviršis.

Naujus keičia „senutės“

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties Transporto skyriaus vedėja Vanda Šiaulytienė apgailestauja, kad per avarijas nukentėjo metų ir dvejų metų senumo automobiliai.

Vienas iš jų praktiškai nebetinkamas naudoti šioms funkcijoms, tačiau draudimo kompanijos nuomone, jis remontuotinas. Tam prireiks pusės metų, gal ir daugiau.

Prognozuojama, kad šio automobilio remontas atsieis apie 20 tūkstančių eurų. Vyriausiasis gydytojas abejoja, ar verta remontuoti vieną iš automobilių: įvykio metu smūgio būta tokio stipraus, kad dabar neužsidaro nei priekinės, nei užpakalinės durys, nes perkreiptas visas kėbulas.

„Perkreiptas kėbulas, pažeista geometrija. Neįsivaizduoju, kaip ją suremontuos. Po remonto privalėsime atlikti ekspertizę, kur geometrija skaičiuojama centimetrais, kad automobilis atitiktų gamyklinius parametrus. Vokietijoje po tokių autoįvykių greitosios nebenaudojamos. Nežinau, kaip bus su ekspertize. Faktas, kad automobilio netekome ilgam“, - apgailestavo vadovas.

Kol bus remontuojami apynaujiai automobiliai, į gatvę priverstos išriedėti 2006 metų „greitukės“, kadaise dovanotos Sveikatos apsaugos ministerijos. Transporto skyriaus vadovė nuramino: nors šie automobiliai „su stažu“, jie techniškai tvarkingi ir prižiūrimi.

Iš 15 turimų greitosios medicinos pagalbos automobilių naujausias yra pagamintas šiais metais, o seniausi – 2006 metais. Naujus automobilius įstaiga dažniausiai įsigyja už savo lėšas. Tai padaryti gana sunku ne tik dėl nemažos kainos, bet ir dėl ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų arba tiekėjams įsivėlus į skundų karuselę.

Švyturėliai – ne dėl grožio

R.Juodviršis stebisi, kodėl vairuotojai visada klusniai praleidžia su švyturėliais važiuojančius policijos pareigūnus, tačiau ne visada taip elgiasi, kai važiuoja greitoji.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patikino, kad greitoji niekada nevažiuoja su garsinius signalu ir švyturėliais, jei nėra būtinybės.

„Jei matote lekiančią greitosios mašiną, vadinasi, atvejis skubus: arba sunkus ligonis vežamas į ligoninę, arba skubama pas jį“, – pridūrė ji.

N. Dambrauskienė paaiškino, kad jei greitosios automobilis važiuoja be signalų – dispečeris turi galimybę tai matyti ir sulaukęs antrojo skambučio, kad paciento būklė blogėja, gali kolegas paraginti įsijungti švyturėlius.

„Laukiančiajam net sekundės virsta valandomis. Anksčiau, kol neturėjome palydovinės sekimo įrangos, dažniausi skundai buvo dėl pernelyg ilgo greitosios važiavimo. Dabar turime galimybę pateikti tikslų greitosios ekipažo maršrutą sekundžių tikslumu. Dispečeriai gali matyti kurioje vietoje užtrunka greitosios automobilis, susisiekę gali paklausti, ar nepaklydo, ar nereikia pagalbos“, - aiškino vadovas.

Pasigenda prevencinių reidų

Pašnekovai prisiminė, kaip anksčiau buvo organizuojami greitosios prevenciniai reidai kartu su policijos pareigūnais, kai priekyje važiuodavo greitoji, o kiek toliau – policijos automobilis. Nedrausmingi vairuotojai būdavo baudžiami.

Pasak N. Dambrauskienės, nors ir trumpam tokie reidai duodavo rezultatą. Vilniuje ir Kaune jie organizuojami iki šiol.

„Viskas prasideda nuo skambučio greitajai pagalbai. Ištikus kritinei situacijai, laukdamas pagalbos žmogus per kelias minutes, kol ekipažas važiuoja į kitą miesto galą piko metu, paskambina net kelis kartus, stebėdamasis, kur greitoji taip užtruko. Kitiems vairuotojams tuo metu nesvarbu, kad medikai pas kažką skuba. Bet gal, neduok Dieve, ateis toks laikas, kai ir pas jį skubės greitoji, tačiau jos nepraleis net su įjungtais švyturėliais“, – į vairuotojų sąžinę apeliavo vyriausiojo gydytojo pavaduotoja