Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Anot pranešimo, manoma, kad siekdami nesukelti įtarimų, klientams pardavę prekes jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pareigūnai įtaria, kad šie dokumentai nebūdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Gautos pajamos neatsispindėjo ir VMI teikiamose deklaracijose.

FNTT pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko dešimt kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, rasta ir paimta beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atlieka FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Diana Mikelėnienė, jis yra tęsiamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 141 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.