Vilioja ieškančius būsto

Jau beveik mėnuo, kai visas pasaulis su siaubu stebi Rusijos užpultos Ukrainos tragediją, stengiasi padėti besiginančiai šaliai ir pabėgėliams.

Klaipėda – vienas daugiausiai pabėgėlių priėmusių Lietuvos miestų. Vos per kelias dienas uostamiestyje neliko nuomojamų būstų. Tai labai greitai pajuto ir sukčiai.

Viena Klaipėdos įmonė, dar gerokai prieš karą įdarbinusi nemažą būrį ukrainiečių, neseniai paragino vyrus atsigabenti čia ir savo šeimas.

Darbdaviai nusprendė apmokėti nuomos išlaidas pabėgėlių šeimoms, todėl pradėjo ieškoti būstų ne trumpesniam nei dviejų ar trijų mėnesių laikui.

Skelbimuose įmonės atstovai tiesiai šviesiai nurodė, kad buto reikia ukrainiečių šeimai, ir garantavo apmokėjimą.

Tiesa, šie skelbimai pasirodė tada, kai rasti nuomojamą būstą Klaipėdoje jau buvo sunku.

Į skelbimą atsiliepė viena mergina. Ji parašė, kad gali išnuomoti trijų kambarių būstą Žardės mikrorajone.

Susirašinėjimas vyko savaitgalį, visi atsakymai į būsto ieškančios įmonės darbuotojų klausimus buvo sklandūs ir paprasti. Mergina tikino, kad pirmąją savaitės darbo dieną jau bus galima ne tik apžiūrėti butą, bet ir jame apsigyventi.

Atrodė, kad trys moterys su vaikais, ištrūkusios iš karo siaubo, jau tuoj tuoj įsikurs jaukiame bute ir pagaliau ramiai išsimiegos.

Iškart paprašė užstato

Kai visos detalės buvo aptartos, mergina parašė norinti būti tikra, kad nebus apgauta, todėl norėtų bent nedidelio piniginio užstato.

Esą norinčiųjų išsinuomoti būstą – ilga eilė, o užstatas yra gera įsipareigojimų vykdymo garantija.

Nors buvo savaitgalis, o įmonės darbuotojai net telefonu nebuvo pasikalbėję su būsto savininke ir bendravo su ja tik internetu, vis dėlto nusprendė pervesti jai 100 eurų.

Pirmas dalykas, kuris nustebino, – mergina atsiuntė vyro vardą ir pavardę bei banko sąskaitos numerį.

Atsakymas į klausimą apie tai buvo paprastas – esą buto savininkas yra vyras, bet jis dirba kitame mieste ir neturi laiko rūpintis nuomos reikalais.

Kai tik 100 eurų buvo pervesta į nurodytą banko sąskaitą, mergina, žadėjusi išnuomoti butą, dingo.

Labai greitai paaiškėjo, kad visiškai taip pat ta pati "Facebook" profilio savininkė buvo apgavusi kur kas daugiau žmonių. Visi jie jau dalijosi savo patirtimi bei patarimais, kaip nepakliūti ant aferistų masalo.

Manoma, kad buvo sukurtas netikras merginos profilis, kurį, tikėtina, valdo nusikaltėliai už grotų.

Aferistai manipuliuoja žmonių jausmais. Kai vienas būstą išsinuomoti panoręs žmogus pareiškė, kad sumokės užstatą tik gyvai susitikęs su savininku ir apžiūrėjęs butą, sulaukė priekaišto, kad taip žmogus atima stogą virš galvos karo pabėgėliams ir ši nuodėmė turėtų slėgti jo sąžinę.

Tokį sukčių demaskavęs žmogus papunkčiui dėstė, į ką verta atkreipti dėmesį. Pirmiausia apgavikai nenurodo savo telefono numerio, nors būstą išsinuomoti ketinantis žmogus norėtų viską aptarti gyvai.

Sukčiai tikina neturintys laiko kalbėti, tačiau susirašinėjimui jo sugaišta daug. Tik naivus žmogus ryžtasi pervesti užstatą nė neapžiūrėjęs buto. Jei menamas būsto savininkas tikrai norėtų jį išnuomoti, negaištų atidėliodamas būsto apžiūrą.

Paaiškėjo, kad tuo pačiu profiliu besinaudojantys apgavikai nurodo skirtingų vyrų banko sąskaitas, į kurias prašoma pervesti užstatą.

Realybė: kartais pareigūnams pavyksta sučiupti sukčius su įkalčiais. Policijos nuotr.

Ir nusikaltėliai, ir aukos

Policininkai tikino, kad tai – dviguba suktybė. Veikiausiai ir žmonės, į kurių sąskaitas aukos perveda pinigus, yra apgaunami.

Internetas mirgėte mirga lengvo darbo skelbimais, kuriuose teigiama, kad vienintelis dalykas, kurio reikia, – turėti banko sąskaitą. Čia pat tikinama, kad nieko niekam siūlyti pirkti nereikės.

Pasirodo, susigundę tokiais skelbimais asmenys suteikia galimybę į jų sąskaitą pervesti aukų pinigus.

Jų darbas – išgryninti šią sumą ir perduoti nusikaltėlių parankiniams. Už tai jie gauna tam tikrą procentą nuo pasisavintos sumos, bet tuo pat metu tampa pirmaisiais įtariamaisiais sukčiavimo byloje.

Toliau jų laukia ne tik teismas, bet ir bausmė bei civiliniai ieškiniai. Bet kokie aiškinimai, esą jie nesuprato, kad padeda nusikaltėliams, neturi reikšmės.

Iš Ukrainos pabėgusių žmonių, kaip ir mūsiškių, tyko ir užsienyje gyvenantys sukčiai. Jie siuntinėja melagingas žinutes apie netikėtai atrinktą telefono savininką lengvam ir pelningam darbui. Nurodomas telefono numeris, registruotas Vokietijoje. Prašoma juo susisiekti per "WhatsApp".

Tokius svetimų pinigų siekiančius apgavikus nesunkiai atpažįstantys lietuviai internete ragina perspėti mūsų šalyje apsistojusius ir kabintis į gyvenimą bandančius ukrainiečius.

Nesnaudžia ir butų vagys

Dar vienas su karo grėsme susijęs pastarojo meto pavojus – vagystės iš butų. Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, Lietuvos žmonėms imta aiškinti, kad būtina turėti grynųjų pinigų.

Žmonės plūstelėjo prie bankomatų, iš sąskaitų buvo paimta šimtai tūkstančių eurų, kuriuos ėmė slėpti namuose.

Vagys labai greitai sureagavo į šią aktualiją. Nors Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas tikina, kad vagysčių iš butų kol kas nepadaugėjo, uostamiesčio kriminalinių įvykių suvestinėje minimas ne vienas toks atvejis.

Antai dar vasario 27 d. Jakuose vagys įsibrovė į namą ir pavogė 1,7 tūkst. eurų bei juvelyrinių dirbinių. Nuostolis – 5,7 tūkst. eurų.

Nusikaltėliai visada tyko, nežinosi, kada jie yra sumąstę ką iš ko paimti.

Kovo 12 d. Bandužių gatvėje gyvenanti moteris pasigedo 480 eurų, kuriuos laikė slaptoje vietoje virtuvės spintelėje.

Kovo 14-osios naktį grįžę Rumpiškės gatvės vieno buto gyventojai rado namuose suverstus daiktus, išplėštą seifą ir nurodė policininkams, kad dingo 900 eurų ir du auksiniai žiedai. Bendra  žala siekia 1 347 eurus.

Kovo 16 d., būdama namuose, moteris pasigedo savo banko kortelės, o patikrinusi banko sąskaitą pamatė, kad kažkas pasisavino 400 eurų.

Tą pačią dieną Poilsio gatvėje iš vieno buto pavogta 1,7 tūkst. eurų.

Apibendrindamas šiuos įvykius A.Motuzas patikino, kad, nepaisant šių faktų, tikrų klasikinių vagysčių iš butų dar nėra. Daugelis vagysčių vis dar įvykdoma sugėrovų, pažįstamų ar šeimos narių.

"Nusikaltėliai visada tyko, nežinosi, kada jie yra sumąstę ką iš ko paimti. Mums žinomi asmenys, linkę į minimus nusikaltimus, žino, iš ko ir ką vogti, kad tai daryti apsimokėtų. Įvykių, susijusių su pabėgėliais, fiksuojama. Ir neblaivūs patriukšmauja, ir pavairuoja girti. Buvo atvejis Palangoje, kai į mūsų automobilį įvažiavo girtas prie vairo užmigęs atvykėlis. Staiga pabudo ir įjungė ne tą pavarą, pavažiavo atbulas, taip apgadino tarnybinę mašiną, – pasakojo apskrities policijos viršininkas. – Bet nemanau, kad ukrainiečius reikėtų išskirti kaip atskirą grupę žmonių, kurie elgiasi netinkamiau nei lietuviai, rusai ar čigonai. Jie yra tokie pat žmonės ir nusižengia taip pat."

Alfonsas Motuzas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kur paslėpti eurus?

Kur savo namuose saugiai laikyti grynuosius?

Toks klausimas šiuo metu kamuoja daugelį. Policijos pareigūnai tikina, kad nuo nusikaltėlio, besispecializuojančio butų vagysčių srityje, labai sunku paslėpti brangiausius daiktus. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko vagis turi savo juodam darbui.

Akivaizdu, kad daugelis žmonių pinigus laiko tose pačiose vietose: rūbų spintoje nuo antros iki ketvirtos lentynos, knygose, induose su kruopomis, vazose, dėžutėse, komodų stalčiuose.

Kai butų vagys nusitaiko į būstą, kuriame tikisi didesnio grobio, pirmiausia atlieka žvalgybą ir braunasi į tokius namus, kai šeimininkai būna išvykę ilgesniam laikui.

Tada jie apžiūri paveikslų bei veidrodžių nugarėles, iškrato iš vazonų gėles, perkerpa naktinių užuolaidų apačias, patikrina knygų lentynas, skalbinius, retai nešiojamų rūbų kišenes, net pastatomų laikrodžių vidines ertmes. Jie gadina žmonių turtą, kol randa grynuosius.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai neretai susitinka su gyventojais. Vienas tokių susitikimų įvyko vakar Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" padalinyje.

Policininkai aiškino žmonėms, kaip netapti nusikaltėlių aukomis. Kalbėjo ne tik apie įvairius sukčiavimo atvejus, bet ir kaip apsisaugoti nuo vagių ar plėšikų.

Kalbėdami apie savo turto ir ypač grynųjų pinigų apsaugą namuose, pareigūnai pažėrė ir patarimų.

"Pirmiausias dalykas, kurį patarčiau kiekvienam, – nelaikyti visų pinigų vienoje vietoje, kupiūras reikėtų išskirstyti į kelias dalis ir paslėpti jas skirtingose vietose. Jei vagis ras vieną slaptavietę, tai yra tikimybė, kad kitų nespės ar nesugebės aptikti", – patarė Bendruomenės pareigūnų grupės vyriausioji tyrėja Audrutė Dunčienė.

Narkotikų prekeivių pamokos

Ruošdamasi tokiam susitikimui su klaipėdiečiais A.Dunčienė konsultavosi su Kriminalistinių tyrimų tarnybos pareigūnais. Jie pasidalijo patirtimi, kur dažniausiai draudžiamus daiktus slepia narkotikų prekeiviai.

Tai, ko gero, vienintelis atvejis, kai gudrių nusikaltėlių patirtis gali praversti pinigus namuose norintiems paslėpti žmonėms.

Viena tokių vietų yra virš pakabinamų lubų. Jeigu bute įrengtos tokios lubos, vienas jų segmentas galėtų būti pakeliamas ir už jo graužikų neįveikiamose pakuotėse galėtų būti laikomi pinigai.

Dar viena tokia vieta – už sunkiai atstumiamų komodų, spintų ar kitų baldų. Pinigai turėtų būti įdedami į voką ir lipnia juosta priklijuojami prie baldo nugarinės plokštės.

Dar viena vieta – įvairių buto durų staktos. Jei kurios nors jų apdaila lengvai nuimama, ertmėje tarp jos ir sienos galima paslėpti ir banknotus.

Tikra tiesa ir ta, kad vagys dažniausiai renkasi butus, kurių durys ar jų užraktai jiems nesunkiai įveikiami.