Pasigedo artimieji

Savaitgalį gelbėjimo tarnybas ant kojų sukėlė šiurpą keliantis atsitikimas Baltijos jūroje – dingo du kateriu į jūrą žvejoti išplaukę vyrai.

Anot Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojo viešiesiems ryšiams pareigas vykdančio komandoro leitenanto Ramūno Kažersko, informacija apie nelaimę gauta šeštadienio vakarą – 22.55 val.

"Valstybinės sienų apsaugos tarnybos Pasienio apsaugos rinktinės operatyvinis budėtojas mus informavo apie tai, kad sulaukta pagalbos prašymo. Artimieji kreipėsi į budėtoją dėl to, kad rytą į jūrą išplaukė kateris su dviem vyrais, kurie norėjo pažvejoti, bet jokios informacijos iš jų nesulaukta. Žvejai į uostą ketino grįžti apie 18 val.", – dėstė R.Kažerskas.

Artimųjų pateikta informacija buvo perduota Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui. Nedelsiant pradėta dingusiųjų paieškos ir gelbėjimo operacija.

Paiešką sunkino matomumas

Operacijos metu buvo pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, nedelsiant į nurodytą gelbėjimo rajoną išplaukė ir Karinių jūrų pajėgų laivas "Jotvingis", taip pat buvo išsiųstas ir gelbėjimo laivas "Šakiai".

"Vėliau buvo pasitelktas ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kad būtų žvalgomas kuo didesnis plotas", – kalbėjo R.Kažerskas.

Teigiama, kad naktį vykdyta operacija nebuvo lengva, mat matomumas tokiu paros metu prastas.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Eugenijus Valikovas pridūrė, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnį paieškos ir gelbėjimo operacijos efektyvumą, buvo pasitelkta ir daugiau techninių priemonių – radiolokacinės stebėjimo priemonės iš kranto, laivų, sraigtasparnių, taip pat buvo naudojami šilumą registruojantys prietaisai, naktinio matymo įranga.

"Ir vis dėlto matomumas nebuvo toks geras. Dėl to rezultatą mes gavome tik 8 val., kai pradėjo šiek tiek šviesėti", – paaiškino E.Valikovas.

Pirmąjį aptiko rytą

Dingusio laivo su žmonėmis nepavyko rasti visą naktį.

Apvirtusį katerį, ant kurio buvo vienas juo plaukusių žvejų, Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo laivas "Šakiai" pastebėjo sekmadienį apie 8.20 val.

Ant apvirtusio laivo buvęs vyras šaukėsi pagalbos. Žvejys operacijoje dalyvavusiu Karinių oro pajėgų sraigtasparniu AS365N3+ "Dauphin" buvo sėkmingai nukeltas ir nedelsiant nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta profesionali pagalba.

"Žmogaus būklė – stabili, jo gyvybei pavojus negresia. Tiesa, jis gerokai sušalęs", – teigė štabo viršininko pavaduotojas.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas E.Valikovas pripažino, kad vyras patyrė nemenką išbandymą, pareikalavusį ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės.

"Oro sąlygos, naktis, suprantama, šokas žmogui, šaltas vanduo, tamsa, neturėjimas ryšio priemonių, galbūt panika, galbūt baimė", – jausmus, kuriuos veikiausiai patyrė išgelbėtasis, apibūdinti bandė E.Valikovas.

Artimiesiems – psichologo pagalba

Pašnekovo teigimu, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro atstovai nuo pat paieškos ir gelbėjimo operacijos pradžios nuolat bendravo su abiejų į nelaimę patekusių vyrų artimaisiais.

Jie buvo atvykę ir į minėtą centrą, susitiko su jo atstovais. Naujausias žinias apie operaciją giminės gaudavo pirmiausia.

Sunkų laiką išgyvenantiems artimiesiems taip pat suteikta psichologinė pagalba.

Suradus vyrą, apvirtęs laivas, siekiant išvengti grėsmės navigacijai ir kad jis nepaskęstų, buvo iškeltas ant laivo "Šakiai".

Antrojo paieškos užtruko

Gelbėtojus aplankiusi sėkmė atsipūsti neleido, mat antrasis žvejys vis dar nebuvo rastas.

Du laivai ir du sraigtasparniai iki pat sekmadienio pavakarės suko ratus aplink gelbėjimo rajoną, ieškodami antrojo dingusio žvejo, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.

Prie šios komandos prisijungti bet kada prireikus buvo pasirengęs ir dar vienas Karinių jūrų pajėgų laivas su budinčia narų grupe.

R.Kažerskas nesiėmė prognozuoti, kiek galėtų trukti gelbėjimo operacija.

Tęsime operaciją tol, kol yra bent teorinė galimybė šį žmogų rasti gyvą.

"Sunku pasakyti, kiek truks paieška, bet mes tęsime operaciją tol, kol yra bent teorinė galimybė šį žmogų rasti gyvą", – patikino štabo viršininko pavaduotojas.

Aptikus apvirtusį laivą ir pirmąjį žvejį, buvo patikslintas paieškos rajonas, todėl dingusiojo žvalgomasi ten, kur realiausia jį aptikti.

Vilčių nelaidojo

Gelbėtojai ir sekmadienį akylai vykdomą operaciją sekusieji vylėsi, kad pavyks išgelbėti ir antrąjį į jūros gniaužtus patekusį žvejį.

Vis dėlto, vertinant objektyviai, šansai, kad taip ilgai ledinėje Baltijos jūroje žmogus galėtų išlikti gyvas, nėra labai dideli.

Akcentuojama, kad tikimybė išgyventi priklauso ir nuo to, kaip vyras buvo apsirengęs.

Tokiu metų laiku įkritus į vandenį, kurio temperatūra siekia nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos, o oro temperatūra – apie 2 laipsnius šalčio, vilkint megztiniu ir kelnėmis, žmogus gyvas ištvertų nuo 20 minučių iki 1 valandos.

"Tikimės, kad ieškomas žvejys buvo apsivilkęs specialų kostiumą, kuris leidžia žmogui vandenyje gyvam išlikti iki 6 valandų", – vilčių atimti neskubėjo pašnekovas.

Priežastis – mįslė

Kodėl įvyko nelaimė, specialistai įvardyti dar negali, tačiau mažai tikėtina, kad incidentą galėjo lemti oro sąlygos.

"Vėjas buvo iki 7 m/s. O tai Klaipėdai, galima sakyti, yra štilis. Bangos – iki 0,5 m, tai irgi – štilis. Matomumas taip pat geras", – savaitgalio orus apibūdino R.Kažerskas.

Priežastis, lėmusias tai, jog kateris apsivertė, turėtų atskleisti tolimesnis tyrimas. Kol jis nesibaigs, versijas komentuoti atsisakoma.

"Policija pradėjo tyrimą, dėl ko tai galėjo įvykti, kaip tai galėjo nutikti. Kol nėra visos informacijos, nepaskelbtos išvados, negalėčiau komentuoti", – tvirtino Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas.

Atkreipiamas dėmesys, kad laivas, kuriuo savaitgalį žvejoti išplaukė vyrai, nėra sukiužusi gelda.

Į nelaimę patekę žvejai plaukė moderniu, 7 m ilgio kateriu, kuriame yra vidinės patalpos, visa reikiama navigacinė įranga.

"Tai – modernus pramogų laivas, kuriuo galima plaukti ir žvejoti", – apibūdino R.Kažerskas.

Laivas buvo aptiktas 20 km nutolęs nuo kranto.

Nelaimių pasitaiko

Įvairių gelbėjimo operacijų yra buvę ir netolimoje praeityje. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras prieš kurį laiką išgelbėjo lenkų jachtos įgulą.

Tokių atvejų yra, buvo ir, manyčiau, bus ateityje, kadangi jūra yra jūra.

Neseniai pasitaikė atvejis, kai iš laivo, pasitelkus sraigtasparnį, teko gelbėti širdies smūgį patyrusį žmogų.

"Nepasakyčiau, kad mums tai reti nutikimai. Tokių atvejų yra, buvo ir, manyčiau, bus ateityje, kadangi jūra yra jūra. Tiesiog norėtųsi, kad žmonės galbūt labiau vertintų savo gyvybę ir atsakingiau žiūrėtų į jūrą. Jos bijoti nereikia, bet ją būtina gerbti", – teigė E.Valikovas.