Pasak tarnybos, kreditus teikusios įmonės vadovas galėjo susitarti su anksčiau tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktore, kad ši išrašys sąskaitas faktūras ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus už paslaugas, kurios, kaip įtaria pareigūnai, nebuvo suteiktos.

Už šį susitarimą įmonės vadovė galėjo gauti atlygį, jo dydis priklausydavo nuo sąskaitoje įrašytos sumos.

Pareigūnų manymu, šias netikras sąskaitas ir kvitus įmonės įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o finansinę machinaciją sumanęs direktorius sąskaitose nurodytas sumas iš įmonės lėšų grynaisiais pinigais pasiimdavo sau.

Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, padedant tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktorei, tokia pačia schema veikė ir įmonėje, kuriai vadovavo anksčiau.

FNTT skaičiavimu, taip kaltinamasis per daugiau nei trejus metus galėjo pasisavinti daugiau kaip 90 tūkst. eurų. Valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma siekia 15 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Vidai Skalauskienei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.