Klaipėdos apskrityje – tikras siaubas dėl atokiose apylinkėse šiurpą keliančių sulaukėjusių šunų gaujų. Viename kaime neapsikentę žmonės nudobė šešis palaidus šunis, o Dituvos soduose vakarais mamos pasitikti iš mokyklos grįžtančių vaikų eina apsiginklavusios lazdomis.

Ištaškė metų biudžetą

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajonas neturi nė lito beglobių gyvūnų gaudymui. Juos ištaškė abejotinos naudos akcijas surengusios penkios seniūnijos, iš kurių net trys seniūnai kandidatuoja į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Be lėšų, tačiau su būriais sulaukėjusių šunų likusių kitų seniūnijų gyventojai piktinasi, kad tokiomis rajono biudžetui itin brangiai kainavusiomis akcijomis seniūnai mėgino pelnyti vietos gyventojų malonę prieš rinkimus.

Brangiai kainavusią akciją atsikratyti kačių ir šunų surengė Endriejavo, Vėžaičių, Kretingalės, Sendvario ir Priekulės seniūnijos.

Kalbama, kad kaimiečiai noriai nešė savo šunų prieauglį, iš patvorių tempė net valkataujančias kates.

Tačiau ar kas nors mėgino sučiupti agresyvius sulaukėjusius šunis, nutylima. Veikiausiai niekas nedrįso rizikuoti savo rankų pirštais.

Privačiai įmonei – 6 tūkst. eurų

Privačiai įmonei "Nuaras", su kuria rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl beglobių gyvūnų gaudymo, buvo atseikėta per 6 tūkst. eurų.

"Daugiau pinigų neturime. Iš viso šiai problemai spręsti turėjome beveik 7 tūkst. eurų ir juos išleidome per du mėnesius. Nežinau, ką reikės daryti iki metų pabaigos. Nebent skelbti naują konkursą, vėl ieškoti lėšų", – apgailestavo Klaipėdos rajono savivaldybės ekologas Remigijus Alšauskas.

Pasak jo, rajono biudžeto pinigais yra mokama už valkataujančio beglobio šuns ar katės sugavimą, bet ne už sodybose prisiveisusių šunų naikinimą. Tuo turėtų pasirūpinti patys žmonės, nes tik jie atsakingi už gyvūnus, augančius jų kieme.

"Per metus mums reikia 8,6–11,5 tūkst. eurų šiai paslaugai užtikrinti. Čia įskaičiuojama ir pajūryje išmestų negyvų ruonių utilizacija ar ruoniukų išgabenimas iš pliažo", – tikino ekologas.

Už gyvūną – beveik 6 eurai

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kaip ir kiti du iš penkių akcijas rengusių seniūnų, priklauso konservatorių partijai.

Į rajono valdžios kėdę taikanti seniūnė dienraščiui aimanavo, kad prieš imantis iniciatyvos ji esą net nežinojo, kiek visa tai kainuos.

Konservatorių kandidatė, kuri laiko save verta taryboje skirstyti viso rajono biudžeto lėšas, įtikinėjo, kad apsižioplino ir labai gailisi dėl tokios akcijos surengimo.

"Kas galėjo žinoti, kad tiek kainuos. Aš net nežinojau tų įkainių. Suprantu, čia žmonių reikalas pasirūpinti savo šunimis. Sutinku, kad blogai padaryta, ir pinigai visi išleisti. Suskaičiavome, kad už vieną gyvūną susidaro labai didelė pinigų suma. Gal konkurso kaina nelabai teisinga? Nereali kaina 57,97 euro už vieną šunį", – teisinosi seniūnė.

L.Šunokienė tikino, kad Endriejavo seniūnija, palyginti su kitomis, yra nutolusi nuo miestų, todėl čia mažiau tokių atvejų, kai atvykėliai išmeta savo augintinius.

"Žmonės buvo radę miške pririštą kalę su keturiais šuniukais, kvietėme įmonės "Nuaras" darbuotojus", – apie vienetinį atvejį pasakojo seniūnė.

Turi užpulti du kartus

Visiškai kitokia situacija Priekulės seniūnijos teritorijoje esančiuose Dituvos soduose. Čia mažamečius vaikus auginančios mamos šiurpsta nuo atžalų pasakojimų, kaip jiems kelią namo ne kartą yra pastojusi 20 šunų gauja.

"Aš kiekvieną vakarą drebu: pareis mano vaikas sveikas iš autobusų stotelės ar jau ne. Važiuoju mašina pasitikti. Mūsų gatvelėje itin dažnai pasirodo labai didelis šuo. Jis būna prie vieno sodo namelio, spėju, kad net gina savo teritoriją. Tačiau šeimininkai čia pasirodo tik vasarą", – dienraščiui situaciją nupasakojo dviejų vaikų mama.

Apie tai, kad mažamečius puldinėja didelis šuo, mamos bandė pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, kreipėsi į į sodų bendrijos valdybą.

"Nušauti šuns negalime, – jis juk privačioje teritorijoje. Bendrasis pagalbos centras nieko negali padėti. Kalbėjome su policijos pareigūnais. Paaiškėjo, norint sugauti tokį šunį, reikia, kad jis vaiką užpultų mažiausiai du kartus. Už pirmąjį kartą šeimininkui skiriamas įspėjimas. O va, jei jau antrą kartą užpuola, esą galima kviesti "Nuaro" darbuotojus", – apie problemos sprendimo būdus kalbėjo sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Šaudyti šunis sodų teritorijose apskritai draudžiama dėl saugumo reikalavimų.

"Tačiau sučiupti juos nėra taip paprasta. Šuo nelauks, kol policija ar gaudytojai atvyks", – pridūrė T.Vaitkus.

Priekulės seniūnijai dituviškiai yra pranešę net apie sulaukėjusių šunų gaujos papjautus gyvulius.

Upelyje – keturkojų kūnai

Dar kraupesnis įvykis nutiko Plungės rajono Aleksandravo kaime. Čia policija ieško trijų vyrų, kurie vienišos senolės kieme surengė jos šunims egzekuciją. Policija kitą rytą aptiko šešis į upelį sumestus negyvus šunis.

Kraupi istorija nutiko 75 metų senolės kieme. Policijai moteris pranašė, kad savaitgalio naktį į jos sodybos duris pasibeldė trys nepažįstami vyrai. Vieniša pensininkė nedrįso praverti durų – bijojusi užpuolimo.

Tačiau gyventoja tikino, kad ji naktį girdėjo, kaip neprašyti svečiai siautėjo jos kieme. Nakties tamsoje aidėjo šunų cypimas. Ryte moteris pasigedo kelių augintinių.

Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo kiemą, o kiek tolėliau nuo sodybos tekančiame upelyje rado šešis nudobtus šunis. Pareigūnams beliko surinkti kūnus.

Grėsmė – sulaukėję mišrūnai

"Moteris pati nežino, kiek šunų gyvena jos kieme. Kol kas nežinome, kas tai padarė, bet tikimės, kad netrukus išaiškės", – kalbėjo Plungės policijos komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas.

Pareigūnai net nesugebėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek augintinių laikoma šioje sodyboje. Spėjama, kad čia gali gyventi nuo 20 iki 30 šunų.

Plungės rajone toks atvejis – ne pirmas. Prieš keletą metų policija tyrė, kas pakorė du šunis. Tą kartą paaiškėjo, kad du keturkojai atbėgo į kaimyninės sodybos kiemą.

Šeimininkams buvo apkartusi šunų mylėtojų kaimynystė, tad jie susidorojo su dviem keturkojais.

"Problema rajone yra labai didelė. Miškuose siautėja sulaukėjusių šunų gaujos. Daug šunų žmonės atveža iš miesto ir išmeta. Stiprūs, didžiųjų veislių šunys buriasi ir prisitaiko aplinkoje, o sulaukėję pjauna žvėris, išalkę patraukia sodybų link",– tikino S.Vaičekauskas.

Medžiotojai esą neturi leidimo šaudyti šunis, o vietos gyventojai jų nebeatsigina.

"Bėda ta, kad šuo nebijo žmogaus, skirtingai nei vilkas. Nenoriu būti pranašu, bet jei niekas nepasikeis, vieną dieną tokia šunų gauja gali užpulti namo iš mokyklos einantį vaiką. Net kraupu pagalvoti. Tačiau taip nutiks, jei ir toliau niekas nesikeis. Savivalda turėtų imtis priemonių ir keisti požiūrį – sulaukėjusių šunų gauja yra didelė grėsmė", – kalbėjo pareigūnas.

Komentaras

Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono meras

Buvo numatyti pinigai beglobių gyvūnų gaudymui. Tačiau seniūnai uoliai organizavo akcijas, ir visi pinigai jau yra išnaudoti. Šiame biudžete numatėme lėšų. 27 tūkst. eurų bus skirti dviem metams. Teks skubos tvarka organizuoti paslaugos pirkimą. Procedūra užtruks dvi savaites. Praėjusių metų biudžeto suma turėjo būti skirta 7 mėnesiams, tačiau buvo išnaudota per du. Pinigai turėjo būti išleisti valkataujančių gyvūnų gaudymui. Man taip pat kilo klausimas, kaip jie ten tuos gyvūnus gaudė ir į seniūnijas nešė. Neįmanoma be specialių priemonių sugauti laisvai lakstančių šunų. Reikia turėti specialių tinklą. Šuo turi vadinamąjį šeštąjį jausmą. Jei tą dieną gaudomi valkataujantys šunys, visi jie išsislapsto. Nė vieno nelieka. Jei niekas negaudo, paskui šiukšlių išvežimo automobilį eidavo būrys. Dar sovietiniais laikais buvo tokia praktika. Vėliau ją taikė ir nepriklausomybės laikotarpiu. Buvo paskelbiama, kad už beglobį šunį bus mokama 15 litų. Visi benamiai išsiruošdavo į gaudynes. Žmogus taip užsidirba, ir šunų sumažėja. Net iš žmonių kiemų dingdavo jų šunys. Manyčiau, pati geriausia akcija būtų. Ir nereikėtų tokių didžiulių pinigų iš biudžeto.

Beglobių gyvūnų sugavimo Klaipėdos rajone įkainiai

Šuns sugavimas – 18,84 euro.

Karantinavimas – 4,34 euro.

Nuotolinis užmigdymas – 14,49 euro.

Eutanazija – 8,7 euro.

Laukinių sužeistų gyvūnų globa – 16,81 euro.

Laukinių gyvūnų gaišenų surinkimas ir pristatymas utilizuoti – 17,39 euro.

Ruonių gaišenų surinkimas – 1,73 euro už kilogramą.