Penkių uostamiesčio bendrovių vadovai įtariami pasitelkę veiklos nevykdančias Slovakijoje ir Vengrijoje registruotas bendroves, kurių savininkai ir direktoriai yra Latvijos piliečiai, klastoję dokumentus apie neva iš šių įmonių įsigytus automobilius su jau pritaikyta marža, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Šie dokumentai bei sąskaitos galėjo būti įtraukti į Klaipėdos įmonių buhalteriją, taip apgaulingai tvarkant įmonių apskaitą ir, įtariama, nuslepiant tikrąją PVM bei pelno mokesčių sumą.

Skaičiuojama, kad per trejus su puse metų įmonės galėjo parduoti 2,3 tūkst. transporto priemonių už ne mažiau kaip 19 mln. eurų, o nesumokėtas PVM gali siekti 4 mln. eurų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taip pat nustatyta, kad įvežtoms transporto priemonėms nebuvo suteikti savininko deklaravimo kodai (SDK), kaip to reikalauja Lietuvos teisės aktai. Įtariama, kad SDK suteikti tik transporto priemones suremontavus ir paruošus parduoti galutiniam pirkėjui, taip nuo transporto priemonių įvežimo į Lietuvą ir SDK suteikimo praeidavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.  

Atliekant tyrimą, vienu metu atlikta per 20 kratų Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Latvijoje.

Kratos atliktos Lietuvos ir užsienio įmonių patalpose, atsakingų asmenų gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse. Jos padarytos ir logistikos bendrovėje, kuri pristatydavo transporto priemones į Klaipėdą, taip pat ir kitų logistikos paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų gyvenamosiose vietose. Paimta dokumentų, daugiau kaip 50 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Anot FNTT, per kratas bendrovių veiklos vykdymo vietoje rastos 46 naudotos transporto priemonės iš JAV. Nustatytas galimai konspiracinis butas, kurio savininkas neturi jokių sąsajų su Klaipėdoje veikiančiomis įmonėmis ir jų vadovais. Jame saugotas serveris su, pareigūnų nuomone, tyrimui itin reikšminga informacija.

Butas, kuriame buvo laikomas serveris, paverstas landyne, o pats serveris rastas tarp šiukšlių.

Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu bei milijoninių mokesčių nuslėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas pateikti penkiems asmenims – įmonių vadovams, keturi iš jų buvo sulaikyti 48 valandoms.

Visiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Įtariamųjų ir bendrovių turtui pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, apribota nuosavybė į 840 transporto priemones, žemės sklypus, namus, grynuosius pinigus. Iš viso apriboto turto vertė sudaro daugiau nei 4,7 mln. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.