Laivų statybos bendrovei vadovavęs asmuo, pareigūnų surinktais duomenimis, būdamas atsakingu už įmonės valdymą ir lėšas, į bendrovės apskaitą, įtariama, neįtraukė bei jokiais dokumentais nepagrindė per 341 tūkst. eurų. Jų likutis grynaisiais pinigais kaupėsi net nuo 2003 metų.

Manoma, kad šios lėšos bendrovės veikloje naudojamos nebuvo, o direktorius jas galbūt pasisavino.

Skaičiuojama, kad nuo 2003 metų galbūt pasisavintų bendrovės lėšų suma iš viso siekia daugiau nei 371 tūkst. eurų.

Įtariamasis įmonės vadovas taip pat kaltinamas ir lėšų iššvaistymu. Tyrimo duomenimis, jis 2014 metais vienam iš akcininkų, įtariama, suteikė paskolą, ji siekė per 14 tūkst. eurų.

Paskolinęs įmonės lėšas direktorius su skolininku nesudarė jokios paskolos sutarties, nepasirašė paskolos grąžinimo garantijų, nepagrindė šių grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo apskaitos dokumentais, taip pat toks sandoris nebuvo užfiksuotas bendrovės apskaitoje.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alicija Petkevičiūtė, jį atliko FNTT.

Už iššvaistytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tas, kas pasisavino didelės vertės svetimą turtą, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmenys gali būti griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki ketverių metų.