Už parašą žada dosnų atlygį

Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms be kitų savo funkcijų teikia ir biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“. Organizacijos Pagalbos moterims padalinio vedėja Lina Krasauskienė pasakojo, kad į tokias situacijas pakliuvusių žmonių skaičius nemažėja.

Lietuvoje per metus vidutiniškai pagalba suteikiama apie porą šimtų moterų ir vyrų, kurie tapo prekeivių žmonėmis aukomis. Tą daro ne tik Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, bet ir kitos organizacijos. Jos bendradarbiauja tarpusavyje.

„Tikslaus skaičiaus, kiek yra asmenų nukentėjusių nuo prekeivių žmonėmis, niekas negali pasakyti, nes oficialioji statistika neatskleidžia tikrųjų prekybos žmonėmis mastų“, – tvirtino padalinio vedėja.

Anot L.Krasauskienės, prekybos žmonėmis tikslai gali būti įvairūs. Daugiausia – apie 80 proc. visų aukų išnaudojamos seksualiai. Dažniausiai prekeivių žmonėmis aukos verčiamos užsiimti prostitucija.

Moterų ieškoma ir fiktyvioms santuokoms. L.Krasauskienė pasakojo, kad šiuo atveju aukoms nupiešiamas labai gražus ateities vaizdas, tačiau realybė būna visiškai kitokia.

„Moterims, kurios viliojamos fiktyviai susituokti, aiškinama, kad užteks padėti vieną parašą ir bus sumokėti dideli pinigai. Pabrėžiama, kad santuoka bus greita, ištuoka taip pat, lytiškai santykiauti su sutuoktiniu nereikės, tačiau tai tik gražūs pažadai“, – pasakojo vedėja.

L.Krasauskienės teigimu, dalis fiktyviai susituokusių moterų virsta namų tarnaitėmis. Jos verčiamos ir lytiškai santykiauti. Argumentas būna labai paprastas – žmona turi atlikti savo pareigas.

„Ne visose šalyse paprasta išregistruoti santuoką. Kai kuriose skyrybos galimos tik po dvejų metų. Susituokus turtas tampa bendras. Neretai būna, kad fiktyvūs vyrai, kurie dažniausiai būna trečiųjų šalių piliečiai, pasiima paskolų, dingsta į gimtinę, o likusi žmona turi sumokėti skolas“, – įspėjo vedėja.

Klaipėdoje vyksta viena byla, kur mergina nukentėjo, fiktyviai susituokusi. Tačiau, vedėja pabrėžė kad šis atvejis – tik lašas jūroje. Dauguma taip ir nėra ištraukiami į dienos šviesą.

Panaudotą „mėsą“ išmeta

Pastaruoju metu tendencijos keičiasi – vis dažniau prekeivių žmonėmis aukomis tampa vyrai. Dažniausiai jie išvežami į svečias šalis vogti iš parduotuvių. Populiariausios – Skandinavijos valstybės. Tokių prekeivių aukomis tampa ne tik suaugusieji, bet ir paaugliai.

„Būna įvairios situacijos, kaip išvežami žmonės daryti nusikaltimus kitose šalyse. Vieniems žadamas geras darbas ir didelis uždarbis, o nuvažiavę jie paverčiami vagimis, kiti iš anksto žino, ko važiuoja, tačiau susigundo žadamais dideliais pinigais. Be to, organizatoriai pastaruosius nuramina, kad čia nieko tokio“, – patirtimi dalijosi vedėja.

L.Krasauskienė pasakojo, kad prekeiviai žmonėmis šiais atvejais būna paruošę specialius krepšius vagystėms, net nurodo, ką pavogti. Neįvykdžiusiems „plano“ grasinama, taikomos smurtinės bausmės.

Jei tokiais atvejais žmogus įkliūva teisėtvarkos pareigūnams, jam tenka atsakyti. Niekas nepadeda ir „neišsuka“, kaip žadama iš pradžių.

„Žemiausia grandis niekam nerūpi. Jei įkliuvęs žmogus pareigūnams nepapasakoja teisybės, kad kažkas atsivežė daryti nusikaltimus, jis namo grįžta teistas. Kitose šalyse yra daug bylų, kai žmonės teisiami už vagystes, nors iš tikro tapo prekeivių žmonėmis aukomis. Jei įkliuvusieji pasako tiesą, kaltinimai perkvalifikuojami. Net tais atvejais, kai žmogus iš pradžių pats sutiko vykti daryti nusikaltimų, jis turėtų nebijoti pasakyti tiesą. Tokie asmenys taip pat yra pripažįstami aukomis“, – pasakojo vedėja.

Klaipėdoje buvo atvejis, kai tėvai paauglį sūnų išleido vykti į užsienį vogti, nes jiems trūko pinigų.

Žmonės į svečias šalis vežami ir elgetavimui. Dažnai tokiais atvejais pasirenkami ir į alkoholį įnikę asmenys, kurie nemažai laiko praleidžia miesteliuose prie parduotuvių.

Užsienio šalyse tokie žmonės pasodinami pagrindinėse aikštėse, suaukoti pinigai iš jų atimami. Vėliau neretai jie paliekami likimo valioje svečioje šalyje, nemokantys kalbos.

Pasitaiko, kai vaikinukai į užsienį išvežami nelegalioms kovoms be taisyklių. Nors prižadami aukso kalnai, jie būna reikalingi, kol nėra sunkiai sužalojami.

„Niekas ten sveikata nesirūpina. Panaudoja kaip mėsą, kol tinkama, o tada išmeta. Prekeiviams žmonėmis svarbiausia pinigai – statymai, lažybos“, – teigė vedėja.

Pinklės rezgamos iš anksto

Dar vienas prekeivių žmonėmis tikslas – išnaudojimas darbui. Išvykus į užsienį, vietoje žadėto gero uždarbio, puikių gyvenimo sąlygų laukia vergiškas darbas, kambarėlis su dar dešimčia žmonių ir nemokamas atlyginimas. Paprastai tokiais atvejais iš aukų atimami ir dokumentai.

Pasak L.Krasauskienės, dauguma Lietuvą laiko šalimi, kurios piliečiai tampa prekybos žmonėmis aukomis užsienyje. Tačiau čia Lietuvoje taip pat išnaudojami ne tik svetimšaliai, bet ir vietiniai gyventojai.

Klaipėdoje atliekamas tyrimas dėl ukrainiečių, kurie buvo išnaudojami darbui. Atvykėliams nebuvo mokamas atlyginimas, gyventi teko ypač prastomis sąlygomis, jiems buvo grasinama.

Neretai į didesnius šalies miestus priviliojamos merginos ir verčiamos dirbti prostitutėmis. Į sąvadautojų tinklus pakliūva ir klaipėdietės. Pasitaiko, kad ir vaikų globos namų auklėtinės.

L.Krasauskienė atkreipė dėmesį, kad šiais laikais daug kas persikelia į internetinę erdvę. Netrūksta skelbimų, kur merginoms siūloma užsidirbti, bendraujant su vyrais, naudojantis vaizdo kameromis.

„Tokiais atvejais taip pat pabrėžiama, kad nieko ypatingo nereikės daryti, tik kalbėtis, nors paprastai viskas būna kitaip. Tai toks pats mitas, kaip ir konsumacija. Atrodo, pasėdėsi bare, gražiai šypsosiesi ir tuo darbas baigsis. Iš pradžių gal taip ir būna, bet vėliau atsiranda įtikinėjimai, spaudimas. Teigiama, kad negi sunku permiegoti su klientu, juk jis nori, priešingu atveju liks nepatenkintas. Tad po kiek laiko merginos pradeda daryti tai, ko nenori, nors veikiausiai tai buvo iš anksto suplanuota“, – teigė vedėja.

Meilės įrodymas – seksas su kitu

L.Krasauskienė akcentavo, kad dažniausiai prekeiviai žmonėmis į tinklą savo aukas įvilioja, naudodamiesi jų pažeidžiamumu. Paprastai pasirenkami tokie asmenys, kurie neturi artimųjų.

„Niekas jų neieškos, jei dings. Neretai pasinaudojama ir žmogaus aukos finansine situacija. Gal jis turi didelių skolų. Tad susivilioja užsidirbti daug pinigų“, – atskleidė vedėja.

Būna, kad merginos seksualiniam išnaudojimui verbuojamos, pirmiausia su jomis užmezgant romantinius santykius. Neretai iš pradžių jos apipilamos brangiomis dovanomis.

Merginos paprastai jaučiasi skolingos dosniam draugui. Po kiek laiko paprastai verbuotojai pasako, kad išleido daug dovanoms, o dabar striuka su pinigais, paprašo susitikti ir santykiauti su keliais vyrais. Pabrėžiama, kad taip būtų išspręstos visos problemos. Būna, kad siūloma vykti į užsienį kartu užsidirbti, tik nuvykus ten jau laukia prekeiviai žmonėmis.

„Tai prilyginimas meilės įrodymui. Merginos, kurioms ypač trūko dėmesio, šilumos, meilės vaikystėje, tam pasiryžta. Ypač dažnai taip elgiasi merginos iš globos namų. Joms toks elgesys yra normalus. Jei kažkas pradeda kalbėti apie išnaudojimą, šioms merginoms atrodo, kad taip kalbama iš pavydo, kad vyrai rodo dėmesį“, – pasakojo L.Krasauskienė.

Prašo nelikti abejingais

Norintiems netapti prekeivių žmonėmis aukomis pirmiausia siūloma nesusigundyti dideliu atlygiu už nesudėtingą darbą. Tai vienas iš požymių, kad su pasiūlymu kažkas ne taip.

L.Krasauskienė, ketinantiems vykti dirbti į užsienį, patarė pasidomėti, ar darbą siūlanti įmonė legali, vidutiniu darbo užmokesčiu toje šalyje.

„Šiais laikais tai nėra sudėtinga. Jei siūlo du ar net tris kartus didesnį atlygį, jau turi kilti įtarimas. Būna, kad siūlo darbus užsienyje, kur tikrai reikia tos šalies kalbos, žmogus jos nemoka, bet vis tiek išvyksta. Gero, kvalifikuoto darbo tikrai negausi, jei nemoki kalbos. Tokius niuansus reikia apmąstyti“, – pabrėžė vedėja.

Išvykstant į užsienį, rekomenduojama užsirašyti Lietuvos ambasadų, konsulatų, kurie padeda grįžti namo, pakliuvus į bėdą, pagalbos telefono numerius.

L.Krasauskienė klaipėdiečius taip pat skatino pranešti apie atvejus, jei kilo įtarimas, kad yra išnaudojami žmonės. Nenorint kreiptis į teisėtvarką, galima informuoti prekybos žmonėmis aukoms pagalbą suteikiančias organizacijas.

„Mes patys tada pranešime policijai, prokuratūrai“, – teigė vedėja.

L.Krasauskienė įvardijo prekybos žmonėmis nusikaltimų požymius. Paprastai imtis nenorimą veiklą žmonės priverčiami apgaulės būdu. Iš aukų atimami dokumentai. Jos negali nutraukti veiklos, sulaukia grasinimų, kad bus susidorota su jais ar artimaisiais, patiria smurtą.

„Žmonės turėtų atkreipti dėmesį, ar aplink juos nėra užsieniečių, kurie nemoka kalbos, ar šie nėra išsigandę, ant kūnų nėra smurto žymių. Gal atvykėliai gyvena ypač prastomis sąlygomis – daug žmonių mažame bute, įsikūrę biure, yra neišleidžiami iš namų, atrodo kontroliuojami, neturi asmens tapatybės dokumentų. Tai gali būti prekybos žmonėmis aukos. Apie tokius atvejus gyventojai turėtų informuoti teisėtvarką“, – pabrėžė vedėja.