Žinia – apie siuntą

Antradienį paskelbtoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje skelbiama apie prieššventiniu metu plintantį, regis, dar neregėtą sukčiavimo būdą.

Pasirodo, gruodžio 5 d. 37 metų klaipėdietė savo telefone pamatė trumpąją žinutę. Joje buvo prašoma sumokėti už neva jos adresu atėjusios siuntos pristatymą.

Moteris paspaudė atsiųstą nuorodą ir suvedė reikalaujamus duomenis. Iškart po to pareiškėja pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos vietoj kelių eurų už siuntos pristatymą nuskaičiuota 106,49 euro.

Supratusi, kad tapo apgavikų auka, klaipėdietė kreipėsi į policiją.

Tą pačią dieną Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) buvo pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Panašu, kad artėjant šventėms, kai dažnas mūsų tikimės siurprizų iš artimųjų, ne vienas gali tapti panašios situacijos auka.

Schema – nenauja

Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Saulius Aleknavičius patikino, kad tokia schema, kokią aprašė Klaipėdos AVPK atstovai, nėra jokia naujiena.

"Sukčiai tiesiog šiek tiek modifikavo nuorodą, bet pats nusikaltimo braižas – senas. Panašias žinutes apgavikai siunčia ir internetinių pardavimo tinklalapių vardu. Šiomis dienomis gavome skundų, kuriuose nurodoma, kad nukentėjusieji gavo siuntų bendrovių "Omniva", "DPD" vardu siųstas žinutes ir buvo apgauti", – teigė viršininkas.

Žmonės gauna žinutę, ten parašyta "e. paštas" ir nesupranta arba neskuba gilintis, kas tai yra. Paspaudęs nuorodą gavėjas pademonstruoja kompiuterinį neraštingumą, nepagrįstą pasitikėjimą ar tiesiog skubėjimą.

"Daugelis žmonių linkę nesigilinti, pamato ekrane nuorodą, automatiškai ją spaudžia ir taip atiduoda savo banko kortelės duomenis. Kai tik perduoda nepažįstamiems asmenims tuos duomenis, nusikaltėliai iškart ima apsipirkinėti užsienio portaluose. Prieš tai jie dar paklausia, koks yra sąskaitos limitas, kad žinotų, už kokią sumą gali pirkti prekių arba paslaugų", – pasakojo S. Aleknavičius.

Tai yra sukčiai negauna prisijungimo prie aukos banko sąskaitos, bet naudodami banko kortelės duomenis gali apsipirkti įvairiose užsienyje veikiančiose, bet prekes parduodančias visame pasaulyje, renginių ar paslaugų bilietų pardavimo platformose ar būsto nuomos rezervacijų svetainėse.

Kadangi sukčiai žino, kiek maždaug aukos banko sąskaitoje yra pinigų, planuoja pirkinius iki nurodytos sumos. Neretai svetima kortele jie sumoka ne už vieną, o kelis pirkinius.

Apgavikai – kitame krašte

Kas yra nupirktų prekių ar paslaugų gavėjas, techniškai sužinoti beveik neįmanoma.

Kaip pavyzdį S. Aleknavičius paminėjo "Aliexpress" elektroninę prekių pardavimo platformą. Per ją neišvykstant iš Lietuvos galima užsisakyti prekių iš Kinijos, Indijos ar kito pasaulio krašto.

Prekę pristatyti paprašoma kad ir į Portugaliją ar kurią kitą šalį.

"Tokiais sukčiavimais užsiima tikrai ne lietuviai. Tokiu atveju teoriškai turime kreiptis į Kiniją, klausdami, kur ir kam prekė buvo pristatyta. Klausimas, ar mes gausime iš Kinijos atsakymą? Net jei kinai atsakys, mes jų atsako sulauksime gal po pusės ar visų metų", – paaiškino pareigūnas.

Tokiu būdu dažniausiai pasisavinama maždaug iki 500 eurų. Jei žmogus nenurodo savo limito, sukčiai bando aklai pirkti prekių net ne vieną kartą.

Neretai apgavikai svetima banko kortele per sistemą "Booking.com" užsako viešbučio paslaugą, tarkim, Ispanijoje.

Taip jie gauna užsakymo patvirtinimo duomenis ir internetu parduoda galimybę apsistoti šiame viešbutyje gerokai pigiau, nei mokėjo.

Paprastai mulkintojas nurodo kokią nors tokio pigaus pardavimo priežastį, pavyzdžiui, esą negali pats važiuoti į numatytą kelionę.

Kitas žmogus, įsigijęs internetu pigią paslaugą, pasinaudoja šia galimybe nė nenumanydamas, kad tapo nusikalstamų manipuliacijų schemos dalimi. Jei policija suseka galus, paskutinysis šių veiksmų grandinėje gali nė nežinoti, kad įsipainiojo į nusikaltimą.

Panašiai pigiau gali būti sukčių parduodamas bilietas į pasaulinės garsenybės koncertą ar sporto varžybas.

Patarė nespausti nepagalvojus

"Sukčiavimai elektroninėje erdvėje tuo ir unikalūs, kad neturime tokio greito komunikacinio ryšio visame pasaulyje, kad galėtume susisiekti", – kalbėjo S. Aleknavičius.

Jis patarė niekada ir niekam neduoti savo asmens duomenų.

Pareigūnas patarė gavus žinutę apie siuntą, už kurios pristatymą reikalaujama sumokėti, pagalvoti, ar esame užsakę siuntinį.

Visada ir visur turime įvertinti galimą riziką ir neskubėti.

Kitas dalykas – tikros siuntos gavėjas sulaukia kodo, kurį esą pats turi suvesti svetainės langelyje. Tačiau tikri siuntėjai aktyvių nuorodų nesiunčia.

To nedaro nei bankai, nei kokių nors prekių pardavėjai. Žmonėms patariama aktyvių nuorodų niekada nespausti.

"Visada ir visur turime įvertinti galimą riziką ir neskubėti. Nepamirškime, nei banko, nei policijos pareigūnai niekada neprašys prisijungimo kodų. Jei kilo abejonių, galima perskambinti į banko padalinį ar policiją. Net jei sukčiai prisistatys tikro pareigūno vardu ir pavarde, realusis pareigūnas pasakys, ar skambino žmogui", – patarimų negailėjo S. Aleknavičius.

Sukūrė reagavimo algoritmą

Per metus vien Klaipėdoje paspaudę aktyvią klaidinančios žinutės nuorodą nukenčia apie 180 asmenų.

Įmonės, kurių vardu dangstosi sukčiai, skelbia įspėjimus ir kitais būdais perspėja klientus apie galimas grėsmes. Ypač patartina paklusti patarimui nepervesti pinigų, kol negausite prekės.

Pareigūnai pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės nespėja žengti kartu su naujosiomis technologijomis. Tačiau ir jaunesnieji skuba spausti nuorodas nė nepagalvodami, kodėl tai daro.

"Panašių nusikaltimų gausa leido mums sukurti tam tikrą reagavimo algoritmą. Vos gavęs pranešimą, komisariato budėtojas iškart informuoja banką. Neretai pavyksta sustabdyti pinigų nutekėjimą sukčiams. Bet tam būtina viena sąlyga – nukentėjęs asmuo turi labai greitai apie tai pranešti. Apmaudu, bet neretai apie pinigų praradimą pranešama po kelių dienų, savaičių ar net mėnesio", – konstatavo pareigūnas.

Pirmas žingsnis paspaudus kenkėjišką nuorodą turėtų būti – skambutis į savo banką su prašymu sustabdyti pinigų judėjimą iš sąskaitos.