Abejonės dėl palaikų

"Aš iki šiol nežinau, ką palaidojau Lėbartų kapinėse. Nors vyras mirė 2008-ųjų liepos 15-ąją ir po kurio laiko man buvo parvežta esą jo palaikų urna, netikėtai iš Afrikos gavau dokumentų, kuriuose parašyta, jog mano vyro palaikai palaidoti kažkur Rusijoje, nedideliame miestelyje. Kodėl taip nutiko, niekas nesiaiškina ir netiria. Viename dokumentų Afrikos institucijų atstovai net pažymėjo, jog mano vyro gimimo vieta – Rusija. O jis gimęs Raseinių rajone, Pašešuvio kaime. Nejau niekam nekyla įtarimų, jog mus, našles, tiesiog gudriai apmovė?" – nuoskaudą liejo Marytė Kazlauskienė, laive mirusio Stasio Kazlausko našlė.

Aš iki šiol nežinau, ką palaidojau Lėbartų kapinėse.

2008-ųjų vasarą "Rio Ekuku" aptikti iš viso trys mirę vyrai – be S.Kazlausko, mįslingomis aplinkybėmis mirė ir Linas Jamantas ir Algimantas Tamavičius.

Tragedija įvyko 2008-ųjų liepos vidury, laive, kuris plaukiojo maršrutu tarp Karachi uosto Pakistane ir Pusiaujo Gvinėjos uosto Bata.

Tarp mirčių – para

Oficialiai buvo teigiama, jog visi trys vyrai esą liepos 13-ąją susirinko bocmano S.Kazlausko kajutėje. Vyrai nutarė išgerti alkoholio.

Esą A.Tamavičius atsinešė pusę litro Kinijoje įsigyto kažkokio gėrimo.

Užkandai vyrai valgė Bejingo antį, kurią taip pat pirko Kinijoje.

Teigiama, kad po pusantros valandos įgulos nariai išsiskirstė po kajutes.

Kitos dienos rytą, apie 5 val. 30 min., laivo virėjas išgirdo už sienos, gretimoje kajutėje garsiai vaitojantį L.Jamantą. Nors jam ir buvo skubėta suteikti medicininę pagalbą, tačiau vyras po valandos mirė.

Ant kojų buvo sukelta visa įgula. Netrukus laivo bocmanas S.Kazlauskas pasibeldė į A.Tamavičiaus kajutės duris. Bet laivo elektrikas inžinierius gulėjo negyvas ant dušo grindų.

Iš apklausų metu surinktų duomenų matyti, jog laive buvo susidariusi nuomonė, jog A.Tamavičius galėjo mirti prieš 6–7 valandas, nes esą jo kūnas buvo rastas jau atšalęs.

"Niekas tiksliai nesiaiškino, tarpusavyje pasitarė ir nusprendė. Kalčiausias liko alkoholis, esą vyrai gėrė Kinišką degtinę, kuri nėra tinkama vartojimui, neva tai skurdžių spiritas. O dar esą kiniškos anties užvalgė. Suprask apsinuodijo. Tačiau mano vyras po dviejų kolegų mirties, dar visą parą dirbo, kaip jam priklausė", – įvykio aplinkybėmis stebėjosi M.Kazlauskienė.

Ieškojo butelio, bet nerado

S.Kazlauskas esą pats pasakojo, jog jis suabejojo užkandos šviežumu, ir nusprendė neragauti anties. Laive jam buvo duota aktyvuotos anglies ir pieno.

Vis dėlto liepos 15-ąją vyro sveikata ėmė blogėti.

Tuo metu laivas plaukė ties Somalio krantais.

Karinių veiksmų krečiama šalis laivo kapitonui nepasirodė tinkama prašyti medikų pagalbos. Nuspręsta plaukti iki Maroni uosto, Komorų salose.

Tačiau pavakare S.Kazlausko gyvybė užgeso.

Po šių įvykių esą įgula ieškojo kiniškos degtinės keturių litrų plastiko talpos, tačiau jokių įkalčių nebuvo rasta.

Neaišku ir tai, ar anksčiau vyrai galėjo vartoti surogato.

"Po kurio laiko jūrininkai ėmė kalbėti, jog šio surogato buvo ragavę ir kiti įgulos nariai. Vyro kolega minėjo, jog niekas iš jų nemirė ir nepasijautė blogai. Beje, nuo degtinės kirstinės žaizdos neatsiranda", – neslėpė M.Kazlauskienė.

Išvados kelia abejonių

Oficialiai Pietų Afrikos Respublikos teismo medicinos patologijos specialistas, gydytojas G.Perumal pateikė versiją, jog visi vyrai mirė dėl apsinuodijimo.

Šis ekspertas pažymėjo ir tai, jog ant mirusiųjų kūnų ir vidaus audiniuose nerasta jokių smurto žymių.

Nors eksperto išvadoje parašyta, jog smurto žymių nerasta, nuotraukoje matyti, jog mano vyrui yra nukirsta nosis.

"Dešimt metų susirašinėju su Pietų Afrikos Respublikos Durbano miesto institucijomis ir man pavyko gauti vyro kūno apžiūros nuotraukas. Vaizdas – šokiruojantis. Nors eksperto išvadoje parašyta, jog smurto žymių nerasta, nuotraukoje matyti, jog mano vyrui yra nukirsta nosis", – rodydama ekspertų pateiktus dokumentus, šiurpo moteris.

Iš tiesų, nuotraukose matyti kirstinė žaizda dešinėje kojoje, o vyro veidas kone padalintas pusiau kirstine žaizda – nosies galas atidalintas nuo pagrindo.

"Dar viena kirstinė žaizda matyti galvos viršuje. Iš viso – trys žaizdos. Ar visa tai nepanašu, jog vis tik laive kažkas įvyko? Po tragedijos, iš vyrą įdarbinusios įmonės advokatės išgirdome, jog už kiekvieno kūno pargabenimą į Lietuvą teks mokėti neva 50 tūkst. dolerių. Mes persigandome, jog liksime be butų ir santaupų. O draudimo išmokų juk negavome, gi parašyta, kad jie mirė nuo alkoholio. Visos sutikome, kad būtų parvežti bent palaikai su urnomis", – prisiminė M.Kazlauskienė.

Jautė spaudimą?

L.Jamanto našlė Sigutė pritaria M.Kazlauskienei, jog tą kartą moterys padarė klaidą, sutikusios kremuoti kūnus.

"Visa ši istorija – didelio melo statinė. Jei būtume nesutikusios su kremacija, gal kas nors ir būtų paaiškėję. O dabar visi šie bandymai išsiaiškinti tiesą – tuščias darbas. Jei prokurorai nesugeba įžvelgti nieko, tai ką mes galime padaryti? Sunku net kalbėti, labai mįslinga ši istorija", – liūdnai kalbėjo klaipėdietė.

Moteris tikino, jog abejoja tuo, kad trys stiprūs ir sveiki vyrai gyvybių galėjo netekti dėl alkoholio.

"Niekas tikros tiesos nesužinos. Iš pelenų neištrauksi nieko. O juk mums buvo minima, jog laivas priklauso naftos magnatui, leido suprasti, kad nieko mes nelaimėsime", – atsiduso moteris.

L.Jomanto našlė užsiminė apie faktus, kurie buvo viešinti žiniasklaidoje. Visų trijų mirusių vyrų įdarbinimo šiame laive istorijoje minima įmonė "Glomar Supplies Ltd".

Tinklalapio "15 min.lt" publikacijoje "Diktatoriaus tinkle: atskleisti Klaipėdos verslininko ryšiai su korumpuotu Afrikos režimu" minima apie šios įmonės galimus ryšius su Pusiaujo Gvinėją valdančio diktatorius Teodoro Obiango šeima.

Kreipėsi į EŽTT

Mirusių jūrininkų našlės ne kartą beldėsi į teisėsaugos duris ir prašė atnaujinti tyrimus.

"Bet šeši sprendimai buvo nepalankūs mums, tyrimai nutraukiami. Nors dokumentai rodo smurtines žaizdas, bet Lietuvos teisėsauga neįžvelgia nieko įtartino, tiki išvada, jog jie mirė nuo alkoholio", – apmaudžiai kalbėjo M.Kazlauskienė.

Moteris nusprendė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir viliasi pasiekti teisingumą.

"Peticiją išsiunčiau dar rudenį, bet neturiu atsakymo, ar bus nagrinėjamas mano prašymas. Šis laivas, lyg prakeiktas, lyg pažymėtas mirties ženklu. Po mūsų vyrų mirčių tame pačiame laive įvyko dar viena tragiška jūrininko žūtis. O prieš pat vyrui išvykstant į reisą, man užkliuvo viena pranašystė. Pabudus ankstyvą rytą ir įsijungus radiją, išgirdau skaitant horoskopą. Įstrigo žodžiai, jog netrukus gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Taip ir nutiko", – pastebėjo našlė.

Žaizdų nematė

Buvęs šio laivo kapitonas Juozas Lieponius taip pat prasitarė, jog dažnokai pagalvoja apie keistą mirties prakeiksmą, paženklinusį šį laivą.

"Laivas iš pradžių buvo pakrikštytas kitu vardu, "Gang Tai 13". Šis laivas pastatytas Kinijoje, gal kinams ir laimę neša, bet lietuviams jūrininkams – tikrai ne. Mano patirtyje tai buvo pirmas toks skaudus incidentas. Nemalonu, kad artimieji beria kaltinimus man, kaip kapitonui. Bet aš juk juos pažinojau, kai kuriuos po 30 metų. Visi jie buvo puikūs vyrai. Čia sakyčiau kažkoks skausmingas likimas kaltas", – tikino garsus kapitonas.

Jis aiškino, jog vis dėlto pasitiki Pietų Afrikos teisėsaugininkų išvadomis.

"Aš mačiau ir Stasį ir kitus vyrus, atsisveikinau su jais. Dedant kūnus į karstus nebuvo jokių smurto žymių. Yra juk ir kitų komandos narių, kurie tai matė. Visa tai registravo ir matė policijos pareigūnai, kurių laive buvo gal trys. Jei nors viena abejonė būtų iškilusi, laivas nebūtų išleistas. Pietų Afrika tai ne kokia skurdi šalis, ten itin griežta tvarka, kaip Vokietijoje. Apie jokias kirstines žaizdas aš nieko nežinau, nemačiau tų nuotraukų ir neturiu versijų, iš kur jos galėjo atsirasti", – įtikinėjo J.Lieponius.

Mirčių virtinė

Kapitonas prasitarė, jog po šių trijų vyrų mirties ir Tado Paulausko, kuris taip pat aptiktas laive po išgertuvių, šiame laive būta dar esą trijų mirčių.

"Kiek žinau, juo plaukioja ukrainiečių komandos. Teko girdėti, kad buvo dar mirčių. Tik atgarsiai mūsų nepasiekia, nes nebelietuviškos komandos dirba šiame laive. Beje, surogatais vėliau apsinuodijo 12 rusų lakūnų, kurie svaigalų įsigijo tame pačiame Karačio mieste, Pakistane", – pastebėjo J.Lieponius.

Prisimindamas tris mirusius tautiečius, J.Lieponius prasitarė, jog tik po incidento susimąstė, kad visi trys klaipėdiečiai iki lemtingos dienos buvo įnikę į juodus rūbus.

"Taip karšta buvo, o jie vis juodai rengėsi. Aš jiems sakiau: mirtį prišauksite, pajuodę vaikščiojate", – mįslingą sutapimą prisiminė J.Lieponius.