Klaida po klaidos

Priekrantės žvejų bendruomenė ūžia. Savaitgalio tragedija parodė, kad tokia nelaimė gali nutikti bet kuriam. Ir tada sulaukti skubios pagalbos jūroje beveik neįmanoma.

Klaipėdietis Ignas (vardas pakeistas – A.D.) dienraščiui išdėstė situaciją, kuri susiklostė savaitgalį, kai Baltijoje apvirto pramoginis kateris ir laivelio kapitonas dingo be žinios, o kitas žvejys keliolika valandų užsilipęs ant apvirtusio laivo laukė gelbėtojų.

"Manau, kad tai buvo nedovanotina kapitono klaida. Jis išplaukė netvarkingu laiveliu, kuris buvo supuvęs, remontuotas ne kartą. Mano supratimu, jis apskritai negalėjo praeiti techninės apžiūros. Tai gerai žinau, nes šitas laivas ne vienam savininkui priklausė ir ėjo iš rankų į rankas. Turiu informacijos, kad bežvejojant pro korpusą į vidų ėmė sunktis vanduo, laivelis nusėdo apie 30 cm, tada nežinia iš kur, gal praplaukiant linijiniam keltui, atvilnijo banga, kuri užpylė laivą ir šis apvirto, nors tądien nei bangavimo, nei didesnio vėjo nebuvo", – savo versiją dėstė klaipėdietis.

Žvejų žiniomis, kai laivas apvirto, kapitonas mėgino imtis priemonių, jis panėrė, išskleidė gelbėjimosi plaustą po apvirtusiu laiveliu ir šiam neleido nuskęsti.

Tačiau įgulai geriau dėl to nebuvo, pusamžis kapitonas iš Nidos veikiausiai žuvo (jo kūnas nerastas iki šiol), o jo keleivis, pažvejoti jūroje atvykęs 35 metų kaunietis, pavojingai nušalo galūnes, tai jam turės labai rimtų pasekmių.

Pasigedo tik artimieji

Ignas pasakojo, kad, prieš išplaukdami į jūrą, žvejai paprastai apie tai praneša Uosto kapitono tarnybai ir pasieniečiams: kas plaukia, kiek žmonių, kiek Lietuvos piliečių, kiek užsieniečių, kur plaukia, kada grįš.

"Visus tuos išplaukusiuosius fiksuoja pasieniečių radaras. Jei tie žvejai dingo iš radaro, kodėl su jais nebuvo susisiekta? Mano žiniomis, jie žvejojo už ekonominės zonos ribos, ten, kur neturėjo leidimo plaukti, tai yra 12 jūrmylių (20 km) nuo kranto. Kodėl jų niekas apie tai neįspėjo ir nesugrąžino atgal? Jie turėjo grįžti 18 val. Kodėl niekas nesiėmė jų ieškoti tada, kai jie nurodytu laiku nepasirodė prie jūros vartų?" – klausė klaipėdietis.

Pirminiais duomenimis, laivelis su dviem žūklautojais apvirto apie 15–16 val. Likusį gyvą žveją rado tik po 17 valandų.

Išplaukusiųjų paieška pradėta tik tada, kai į gelbėtojus kreipėsi dingusių žvejų giminaičiai.

Esą, jei jų būtų pradėta ieškoti anksčiau, gal ir rezultatas būtų buvęs kitoks.

Saugumas – pačių reikalas?

Po pastarojo incidento priekrantės žvejų bendruomenė sunerimo dėl savo saugumo, – kiek jie yra saugūs išplaukę į jūrą, kai jų nuo kranto niekas nestebi ir nemato, kai prireikia pagalbos.

Ir jei įranga sušlampa, prisikviesti gelbėtojų faktiškai neįmanoma.

"Mes gauname bet kokį pagalbos signalą, pasiųstą iš bet kurio pasaulio taško, panaudojant globalines jūrų stebėjimo sistemas. Kalbant apie sekmadienio incidentą, tokio signalo nebuvo", – patikino Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Eugenijus Valikovas.

Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Leonardas Antanaitis patvirtino, kad radaruose išplaukusius priekrantės laivelius pasieniečiai mato.

"Kuo jie yra arčiau kranto, tuo juos matome geriau. O ties teritorinės jūros riba (10 jūrmylių) mažųjų laivų beveik nebematome. Kalbant apie savaitgalio nelaimę, to konkretaus laivelio savo radaruose nematėme, nes jie žvejojo toliau, nei siekia mūsų techninės stebėjimo galimybės. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų darbas yra ne stebėti, kas nutiko žvejams, mes rūpinamės tik valstybės sienos apsauga", – pabrėžė L.Antanaitis.

Nepaisant to, pasieniečiai žvejus vis tiek stebi pagal galimybes, nors neprivalo.

Esą, jei įstatymų nuostatos pasikeistų, žvejai turėtų daugiau investuoti į savo navigacinę įrangą, kad būtų geriau matomi nuo kranto, nes šiuo metu ne visais atvejais jų turimos techninės galimybės tai leidžia.

Tai parodė ir pastaroji nelaimė.