Girdėjo tik raminimus

Tai buvo pirmas ir beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, kai pacientai kaltino gydytoją nenustačius genetinių būsimo vaiko pakitimų.

Sutuoktiniai labai myli savo mažylę ir niekada nesvarstė galimybės jos atsisakyti, tačiau medikei jie reiškė priekaištus, nes gimus neįgaliam vaikui šeimos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Trečiojo vaiko pora neplanavo. Kai moteris pasijuto besilaukianti, jai jau buvo 35 metai. 2014-ųjų birželio viduryje moteris pagimdė mergaitę.

Pirmosiomis gyvenimo minutėmis medikai suprato, kad ji gimė su Dauno sindromu. Tai buvo didelis smūgis tėvams, pirmieji du moters pagimdyti vaikai yra visiškai sveiki.

Teisme pora pasakojo, kad nuo pirmo apsilankymo gydytoja ramino sutuoktinius ir nė neužsiminė, kad tokio amžiaus moteriai būtina pasitikrinti.

Esą gydytoja apie genetinius tyrimus nė neužsiminė. Sutuoktinių žiniomis, apie būsimo vaiko apsigimimą galima buvo sužinoti jau aštuntą nėštumo savaitę.

Laukdamasi vaikelio moteris lankėsi Audriaus Klišonio komercinėje firmoje šeimos klinikoje "Inesa", kur dirbo gydytoja Jūratė Vilkienė.

Ji stebėjo ir antrąjį I.Zaburienės nėštumą, tad moteris visiškai pasitikėjo medike.

Klastojo dokumentus

Kai gimė mergaitė, sutuoktiniai Zaburai suprato, kad apie nesveiką vaiką jie turėjo būti informuoti dar pačioje nėštumo pradžioje.

Netrukus jie suprato, kad gydytoja neatliko pareigos, nepasiuntusi vyresnės nei 35 metų nėščiosios genetiniams tyrimams.

Sutuoktiniai Zaburai prašė teismą jiems priteisti beveik du tūkst. eurų turtinei ir 60 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Jų dukra pati nevalgo, nekalba, jai nuolat reikia sauskelnių.

Akreditavimo tarnyba atliko A.Klišonio įmonės auditą. Pamatę išvadas Zaburai demaskavo gydytoją suklastojus dokumentus. Ji tai darė dvejus metus ir suklastojo dokumentus 48 atvejais. Apžiūrėjusi privačioje klinikoje gydytoja turėjo nėščiąsias siųsti į ligoninę tirti ultragarsu. J.Vilkienė dirbo abiejose gydymo įstaigose. Pasak ją gynusio advokato, ji tiesiog saugojo moteris nuo papildomo krūvio. Parašydavo, kad apžiūrėjo ligoninėje, o realiai tai dalydavo klinikoje. Tai tebuvęs formalumas.

J.Vilkienė nepripažino kaltės. Ji tvirtino I.Zaburienę informavusi apie galimybę atlikti genetinius tyrimus lygiai taip pat, kaip apie tai praneša kiekvienai nėščiajai.

Pinigų nepriteisė

Plungės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad Zaburų dukros vystymasis mažai atsilieka nuo normalaus, o dėl kaltinimo suklastojus I.Zaburienės dokumentus ir neatlikus profesinės pareigos gydytoja išteisinta.

Todėl šeimos civilinis ieškinys liko nenagrinėtas.

Gydytoja J.Vilkienė nuteista tik už dokumentų klastojimą, jai skirta 9 415 eurų bauda.

E.Zaburas neabejojo, kad šį nuosprendį apskųs. Jis piktinosi sprendime interpretuotu jo žmonos ir liudytojų pasakojimu, esą moterys buvo informuotos apie būtinybę atlikti genetinius tyrimus.

Neva moterys liudijo priešingai, bet į tai nekreiptas dėmesys.

Vyras tikisi, kad aukštesnės instancijos teismas atsižvelgs į faktus, kurių Plungės teismas neįvertino.

"Teismas neįsigilino, kaip pagal teises aktų reikalavimus turėjo veikti J.Vilkienė, ir neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti tas aplinkybes. Ne kartą prašėme atlikti ekspertizę šiais klausimais. Mūsų prašymus ir skundus sprendęs Klaipėdos apygardos teismas buvo pasisakęs, kad tokia ekspertizė reikalinga. Tačiau ji taip ir nebuvo atlikta. Teismas rėmėsi prieštaringais specialistų paaiškinimais, ignoravo įstatymo reikalavimus J.Vilkienės pareigoms. Dėl to keistai skamba nuosprendžio išvada, kad nukentėjusiųjų galimybės apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo nepriklauso nuo nėščiosios sprendimo, tokią galimybę sprendžia gydytojai", – piktinosi E.Zaburas.

Taškas šioje byloje dar nepadėtas, kitą kartą jos imsis Klaipėdos apygardos teismas.