Klaipėdietė Renata Balčaitienė neseniai atsikratė kaltinimų dėl savo motinos nužudymo. Jauna moteris dabar ketina teistis su valstybe dėl to, kad be realaus pagrindo buvo kalinama, o jos vaikai patyrė nenusakomą stresą. Įtarimai dėl šios kraupios žmogžudystės krito ant klaipėdietės sutuoktinio.

Žentas pasikeitė pavardę

Šią savaitę 30-metė R.Balčaitienė Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinėje paliko prašymą nagrinėti jos civilinį ieškinį. Moteris nori prisiteisti iš valstybės tūkstančius litų, nes yra įsitikinusi, jog už grotų buvo laikoma nepagrįstai.

Paskutinę 2012-ųjų liepos dieną Renatos mama 55 metų vaikų darželio "Giliukas" buhalterė Lina Balčaitienė išsiruošė nuvežti dokumentus į Švietimo skyrių ir dingo be žinios.

Suiręs moters kūnas beveik po metų buvo rastas Klaipėdos rajone. Jis buvo atpažintas atlikus DNR tyrimą. Iškart po to pareigūnai sulaikė velionės žentą 44 metų Aidą Patiegą, kuris buvo pasikeitęs pavardę ir virto Balčaičiu.

Nužudytosios dukra tapo liudytoja. Beje, ji dabar taip pat vadinasi Balčaitiene.

Tiriant bylą dar 2012 m. rudenį L.Balčaitienės vidurinioji dukra Renata ir jos sutuoktinis buvo įtarti šia žmogžudyste ir sulaikyti. Tačiau tada dar nebuvo rastas aukos kūnas.
Po mėnesio jauna moteris išėjo į laisvę. Apskundusi nutartį ją suimti trims mėnesiams R.Balčaitienė sužinojo, jog aukštesniosios instancijos teismo įsitikinimu, nėra jokių įrodymų, siejančių ją su nusikaltimu.

"Labai bijau savo vyro"

Prisimindama mėnesį, praleistą už grotų, R.Balčaitienė sunkiai tramdo ašaras.

"Buvo labai sunku suvokti protu, kad esu įtariama savo mamos nužudymu. Pareigūnai apklausų metu matė, jog aš labai bijau savo vyro. Jie tai pažymėjo ir dokumentuose, nepaisant to, prašė pačios griežčiausios sankcijos. Dabar šie įtarimai yra panaikinti. Aš esu specialioji liudytoja. Šis statusas – labai trapus, dar nesu tikra, kad nebūsiu teisiama", – piktinosi moteris.

Moteris teigia prisimenanti, kad ją ištiko šokas, negalėjo patikėti, kad ją gali uždaryti.

"Labai stebina, kodėl vienas teismas skiria tokią griežtą sankciją, o kitas nusprendžia, kad mane suimti nėra pagrindo. Kaip tai suprasti? Prašysiu priteisti 26 tūkst. litų. Tūkstantis litų yra turtinė žala, tai yra pinigai, kurių neuždirbau, kol buvau kalinama. 25 tūkst. litų yra neturtinė žala, kurią patyriau aš ir mano vaikai", – teigė R.Balčaitienė.

Moteris sunkiai išgyvena, kad vėl ir vėl yra verčiama prisiminti aplinkybes, kurias norėtų pamiršti. Tai yra didelė emocinė trauma, nuo jos prasideda galvos skausmai, nemiga, nuotaikos svyravimai, irzlumas.

"Kad ir kokie buvo mano santykiai su mama, aš ją mylėjau. Netekties skausmas mane labai slegia. Prisimenu ją kiekvieną dieną, sapnuoju, man labai skaudu, kad viskas taip baigėsi", – neslėpė ašarų moteris.

Vaikui pasakė, kas – tėvas

Moteris yra įsitikinusi, kad valstybė turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad jos vaikai be jokio pagrindo patyrė moralinę žalą.

"Galite tik įsivaizduoti, ką patyrė. Vieną dieną uždarė jų tėvą, o kitą dieną – mamą. Nepažįstami žmonės mažametes išvežė į joms visiškai nepažįstamą vietą. Netrukus vyresnioji atsidūrė ligoninėje. Ligos priežasties medikai nerado, buvo įvardyta, kad ji patyrė stiprų stresą. Mažoji nuolat verkė, blogai miegojo ir greitai taip pat pateko į ligoninę", – pasakojo moteris.

Globos įstaigos darbuotojoms mama neturi priekaištų, tačiau yra tikra, kad dukros nukentėjo nepelnytai.

Vyresnėlei teko išgyventi dar vieną sukrėtimą. Ji yra gimusi pirmojoje moters santuokoje, tačiau apie savo biologinį tėvą nežinojo, A.Patiegą nuo dvejų metų vadino tėčiu. Kai pateko į vaikų globos namus, Vaikų teisių saugotojai susirado biologinį mergaitės tėvą, kuris iki tol su vaiku nebendravo.

Mergaitė buvo sukrėsta, kai svetimi žmonės jai pasakė, jog tikrasis jos tėtis yra jai nepažįstamas žmogus.

Gyvena kaustoma baimės

"Ir dabar darbo metu pareigūnai atvažiuoja ir pasako: "Einam". Neturiu kitos išeities, kaip viską palikti ir eiti. Įvykdžiau visus jų nurodymus, nesipriešinau. Leidau tikrinti automobilį, namus, daviau visas nuolaidų korteles, drauge važiavome į kaimą, kur gyvenome. Norėjau, kad pareigūnai viską išsiaiškintų. Širdyje vyliausi, kad jie ras kraujo dėmes automobilyje, ir tai jiems padės nustatyti tiesą", – atviravo R.Balčaitienė.

Moterį kausto pyktis ant vyro ir baimė, kad jis pasinaudos savo kriminaliniais ryšiais ir keršys jai bei artimiausiems šeimos nariams, kaip ne kartą buvo pagrasinęs.

"Gyvenau su žmogumi, kurio visą laiką bijojau. Galbūt ir buvo kokia išeitis, bet aš jos neradau. Ji atsirado dabar, kai jį suėmė. Vis dar jaučiu spaudimą tiek iš vyro, tiek iš policijos. Kaskart, kai mane iškviečia į policiją, aš bijau, ar grįšiu namo, o gal mane vėl uždarys ir ims kaltinti", – neslėpė baimės R.Balčaitienė.

Yra buvę atvejų, kai po grėsmingų sutuoktinio žodžių pirma moteriai atėjusi į galvą mintis būdavo šokti iš mašinos ir bėgti. Kartą ji taip ir padarė. Tada vyras pagrasino, jei dar kartą pabėgs, jis išleis vaikus į lauką ir neįleis namo tol, kol ji grįš.

Aplinkoje – jokių vyrų

Moteris prisiminė, kad pradžioje bijojo ne sutuoktinio, o galimybės likti vienai, kad vėl neturės šeimos, kurios labai norėjo.

Pasak R.Balčaitienės, sutuoktinis buvo nesveikai pavydus. Jos aplinkoje negalėjo būti jokio kito vyro. Bendrauti su klasės draugais buvo uždrausta. Telefone ar socialiniame tinklalapyje negalėjo būti nė vieno vyriško vardo. Net kreipdamasi į medikus pagalbos ji turėjo ieškoti gydytojos moters.

Moteris prisiminė sutuoktinio pažadą: jei ji susirastų kitą vyrą, jis užmuštų abu.

A.Patiega, pasak klaipėdietės, yra labai ūmaus būdo. Galėdavo sudaužyti daiktą vien todėl, kad kažkur užsigavo. Jeigu važiuojant mašina kas nors paspausdavo garsinį signalą, jis pradėdavo rėkti.

Moteris prisiminė, kaip kartą degalinėje pats sukėlęs konfliktą, A.Patiega gavo į akį. Dituvos degalinėje jam užstojo kelią privažiuoti prie dujų kolonėlės. Jis pasignalizavo, bet, pasirodo, tas žmogus buvo toks pat karštakošis. Abu išlipo aiškintis.

"Jis būdavo nenuspėjamas, vieną akimirką – visiškai ramus, o kitą jau grasina žmogų sužaloti, paversti invalidu. Tai, kas atsitiko mano mamai, parodė, kad iš jo galima tikėtis bet kokių veiksmų. Dabar noriu tik vieno – ramiai būti su savo vaikais", – kartojo moteris.

Renata įsitikinusi, kad visiškai netrukus būtų radusi progą pasakyti pareigūnams viską, ką žino. Tačiau po įvykio sutuoktinis neleido nė sekundės jai būti vienai: lydėdavo į darbą ir pasitikdavo grįžtančią, laisvu metu niekur neišleisdavo. Kad ir koks pavydus jis buvo, anksčiau taip nepersekiojo.

Nežino nusikaltimo motyvo

Logiško paaiškinimo, kodėl vyras galėjo nužudyti jos mamą, moteris teigia iki šiol nežinanti. Prieš šiurpiuosius įvykius būtent jis ragino Renatą atnaujinti santykius su mama.

Pora buvo įsigijusi butą kaime netoli Šilutės, tačiau 2012-ųjų vasarą gyveno Klaipėdoje. Moteris tikino, kad sutuoktinis ją ragino skambinti mamai, susitikti su ja.
"Nenorėjau klausti, kodėl jis taip padarė. Jis atrodė neprognozuojamas, todėl nenorėjau jo nervinti. Vėliau apsigyvenome mamos iš močiutės paveldėtame bute", – dėstė nužudytosios dukra.

L.Balčaitienei nepatiko dukros sutuoktinis. Ilgą laiką Renata to nesuprato. Tik neseniai ji sutiko mamos draugę ir iš jos sužinojo, kad mama dėl jos labai išgyveno ir buvo įsitikinusi, jog dukrai su juo gyventi nesaugu.

Tačiau kelerius metus Renata jautėsi įskaudinta ir atstumta manė, kad mama jos nemyli.

A.Patiega apsigyveno su žmona jos tėvų pasidalyto namo pirmajame aukšte. Šeima naudojosi dviem kambariais, kiti du buvo užrakinti. Kartą būdamas neblaivus vyras iš pykčio sukapojo tas užrakintąsias duris. Kitą dieną jis atsiprašė tėvo ir įstatė naujas.

Didžioji nesantaika tarp žento ir uošvės kilo, kai jaunieji, nepasiklausę tėvų, pradėjo remontą, sumanę sujungti vonios patalpą ir tualetą į vieną. A.Patiega pradėjo griauti sieną, kai uošvis pareiškė, jog neleidžia ardyti pertvaros. Jaunieji įsižeidė ir išsikėlė į nuomojamą būstą.

Nuo to laiko Renatos santykiai su mama nutrūko.

Brolis apkabino

"Pasijutau atstumta, mama manęs neužstojo. Atrodė, kad mano gyvenimas jai nesvarbus, kur kas svarbiau kažkokie reikalai darbe ar kitas žmogus. O man norėjosi mamos dėmesio. Man labai jos trūko. Laukiausi vaikelio, nėštumas buvo komplikuotas, buvau išvežta į Kauną, mergytė gimė neišnešiota. Bet mama man neskambino ir aš taip pat. Nebendravome apie trejus metus", – liejo nuoskaudą R.Balčaitienė.

Nelaimė suvienijo šeimą. Tiesa, jauniausioji sesuo su Renata apie mamos žūties aplinkybes bei jai tekusius išbandymus nekalbėjo.

"Su broliu esame artimesni, tarp mūsų viso labo pustrečių metų skirtumas. Po to, kai mane paleido iš areštinės, jis mane apkabino, sakė, kad supranta, ragino nesijaudinti ir tikino, kad viskas galiausiai bus gerai. Tėtis taip pat netiki, kad aš būčiau galėjusi nužudyti mamą", – pasakojo klaipėdietė.

Vagis – ne žmogžudys

Prieš ištekėdama už A.Patiegos Renata žinojo, kad jis buvo vagis.

"Bet juk ne žmogžudys. Jis atrodė normalus žmogus. Metus iki vestuvių gyvenome drauge. Buvau pasakiusi, kad jei jis darys ką nusikalstamo, aš su juo ne tik negyvensiu, bet ir nedraugausiu", – prisiminė Renata.

Tekėdamas už šito žmogaus moteris žinojo, kad jis buvo nemažai prasiskolinęs, neturėjo nuolatinio darbo, būtent todėl pora sudarė ikivedybinę sutartį. R.Balčaitienė tikina negalinti suprasti, kodėl sutuoktinis taip pasielgė su jos mama.

Renata teigė, kad jos sutuoktinis buvo rūpestingas tėvas. Visa šeima norėjo turėti vieną pavardę, bet formalumai esą užsitęsė.

Siunčia laiškus ir žada grįžti

Dabar R.Balčaitienės vaikai kartais klausia apie tėtį, bet mergaitės yra skirtingo amžiaus, todėl nepajėgtų vienodai suprasti situacijos.

"Labai gerai, kad turiu vaikų. Kasdieniai rūpesčiai, nuolatinis režimas neleidžia pasiduoti ir visiškai išprotėti. Aš esu labai prislėgta, neturiu kam išlieti širdies", – prisipažino R.Balčaitienė.

Renata pasakojo, kad sutuoktinio mama buvo nužudyta sugėrovų, brolis nuskendo vaikystėje, kitas brolis mirė dėl ligos. Tėvas yra degradavęs ir gyvena antisanitarinėmis sąlygomis.

Moteris neslėpė, kad jos vyrui diagnozuota gerokai pažengusi sunki kepenų liga. R.Balčaitienė mano, kad tai yra dievo bausmė.

Kol kas pradėti ištuokos procesą moteris bijo. Ji tai ketina padaryti po teismo.

R.Balčaitienę pasiekia iš tardymo izoliatoriaus sutuoktinio siunčiami laiškai. Juose jis kreipiasi į vaikus, liepdamas dukroms klausyti mamytės ir žada joms greitai grįžti. Vyras prašė susisiekti su jo draugu ir paprašyti, kad persiųstų jam pinigų. Laiškai baigiasi trumpu prisipažinimu, kad myli.

Moters rašytų laiškų vyras negauna.