Skundus teikė visos šalys

Skandalas dėl valdininkės Irenos Šakalienės ir jos dukrų valdomų sklypų bei vykdytų statybų kilo po to, kai valstybinio turto įsigijimo istorija ėmė domėtis Generalinė prokuratūra.

Praėjusių metų rugsėjį po prokuratūros kreipimosi Klaipėdos apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad naujai šalia Skulptūrų parko išdygusį statinį privalu per tris mėnesius nugriauti, o daliai sklypo taikyti restituciją.

Atsakovėmis byloje įvardyta I.Šakalienė, jos dukterys ir valdininkės šeimai priklausanti įmonė „Donelaičio namai“.

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ne aukciono tvarka perleista didesnė dalis žemės sklypo ploto, nei buvo reikalinga nuosavybės teise turimoms patalpoms eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Dėl to buvo pažeisti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principai, naudojant valstybės turtą.

Pirmos instancijos sprendimą visoms bylos šalims apskundus Apeliaciniam teismui, šis konstatavo, kad naikinami trys Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi.

Pakeista ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo. Nurodyta, kad šiuos darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I.Šakalienė ir NŽT.

Teisėjų kolegija nutartyje kelis kartus pažymėjo tai, kad atsakovų užimamos pareigos galėjo lemti byloje aptariamų įvykių eigą.

Įžvelgė aktyvius veiksmus

Skunde Apeliaciniam teismui Generalinė prokuratūra akcentuoja, kad valdininkės šeima, pradėjusi apartamentų statybas buvusios skalbyklos vietoje, neteisėtai 2015 m. gavo statybos leidimą.

Ieškovė akcentavo ir tokias aplinkybes, kad atsakovei I.Šakalienei, kuri yra ilgametė Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, turėjo būti žinomas nagrinėjamam klausimui aktualus teisinis reguliavimas.

Be to, būtent trečiajam asmeniui Egidijui Šakaliui, atsakovės I.Šakalienės sutuoktiniui bei atsakovių I.Šakalytės ir M.Šakalytės tėvui, buvo suteiktas leidimas savo lėšomis nugriauti skalbyklą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdus pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas, siekiant patikrinti ir nustatyti, ar ginčo objektu tapęs ir iki ginčo sandorių sudarymo valstybei priklausęs turtas nebuvo valdomas taip, kad jis tenkintų ne visos visuomenės, o atskirų asmenų interesus ir poreikius, šiuo atveju – atsakovės ir jos šeimos narių interesus.

„Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, kad būtent tokia faktinė situacija, kai lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims buvo perleista didesnė nei priklausytų pagal faktines aplinkybes valstybinės žemės sklypo dalis, susiklostė ne tik dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, bet ir dėl atsakovės I.Šakalienės bei jos šeimos narių aktyvių veiksmų“, – rašoma nutartyje.

Klausimas dėl kūrybos

Apeliacinio teismo teisėjams kilo klausimas, kodėl savivaldybei priklausančiame daugiabutyje I.Šakalienei buvo leista privatizuoti kūrybines dirbtuves.

„Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų nei apie tai, kad šios patalpos buvo naudojamos pagal tokią tikslinę jų paskirtį, nei apie tai, kad jas įgijusi atsakovė, kaip leidžia spręsti nagrinėjamos bylos medžiaga – tos pačios Klaipėdos miesto valdybos darbuotoja, tokia veikla užsiėmė. Po kūrybinių dirbtuvių privatizavimo sutarties pasirašymo atsakovė I.Šakalienė sudarė dar šešis sandorius, kuriais iš fizinių asmenų bei Klaipėdos mieto savivaldybės įsigijo ir likusius penkis butus, esančius tame pačiame pastate“, – teigiama nutartyje.

Teismo nutartyje paviešinta ir išskirtinė aplinkybė. Pasirodo, nuo 2011 m. I.Šakalienei tapus visų daugiabučio namo butų savininke, valstybei priklausiusią skalbyklą pasišovė nugriauti jos vyras, tapęs paramos teikėju.

„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo E.Šakalys 2013 m. vasario 20 d. sudarė paramos sutartį, kurios objektas – savivaldybei priklausančios skalbyklos griovimo darbai. Šia sutartimi trečiasis asmuo E.Šakalys, kaip paramos teikėjas, įsipareigojo savo lėšomis parengti pastato griovimo darbų aprašą, gauti darbų leidimą ir savo lėšomis atlikti griovimo darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. kovo 25 d. išdavė rašytinį pritarimą griauti statinį“, – konstatuojama nutartyje.

Užkliuvo pareigos

Teisėjų kolegija nutartyje kelis kartus pažymėjo tai, kad atsakovų užimamos pareigos galėjo lemti byloje aptariamų įvykių eigą.

„Vertinant šių asmenų pastangas, susikuriant reikiamas sąlygas visam žemės sklypui įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka, yra aktualios aplinkybės, kad atsakovė I.Šakalienė užima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkos skyriaus vedėjos pareigas. Jos sutuoktinis, trečiasis asmuo E.Šakalys nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu užėmė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo vadovo pareigas. Todėl labiau tikėtina, kad šiems asmenims dėl jų užimamų pareigų buvo prieinama atitinkama informacija, susijusi su tuo, kas yra žemės sklypo ir jame buvusių pastatų savininkai, buvo žinomos ir suprantamos arba turėjo būti žinomos ir suprantamos tiek valstybinio turto privatizavimo, tiek Žemės įstatyme nustatytos valstybinės žemės lengvatine tvarka įsigijimo procedūros, suprantami savo atliktų veiksmų padariniai bei priimtų administracinių aktų, kuriais remiantis ir buvo sudaryti pirmosios instancijos teismo negaliojančiais pripažinti sandoriai, neatitikimas įstatymo reikalavimams“, – pažymėta teismo nutartyje.

Apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.