Vaizdas – neatpažįstamas

Dabar dieviškai gražioje Nidos vietoje, visiškai šalia Kuršių marių, kur yra buvę poilsio namai "Nidos pušynas", vaizdas yra visiškai pasikeitęs.

Prieš gerą dešimtmetį čia poilsiavę žmonės, ko gera, pažintų tik porą pastatų. Vilos "Gimtinė" ir "Gėlių" vis dar mena laikus, kai vasarą čia knibždėdavo minios poilsiautojų.

Šiuose senųjų Nidos gyventojų namus primenančiuose pastatuose vienu metu ilsėdavosi apie 30 poilsiautojų. O netoliese išsibarsčiusiuose nameliuose, kurie buvo likę nuo tada, kai čia buvo pionierių stovykla, sutilpdavo nuo 70 iki 80 vasarotojų.

Ilgą laiką administratoriumi čia dirbęs vyras prasitarė, kad vila "Gimtinė" dabar atgyja tik retkarčiais, kai atvažiuoja savininkai. Tada jie čia esą triukšmingai puotauja, o, kai išvažiuoja, statinys vėl ištuštėja iki kitos panašios "šventės".

Poilsiautojams kambariai vis dar nuomojami "Gėlių" viloje.

Apie mažus namukus neliko nė užuominos. Toje vietoje išsirikiavo nauji statiniai, juos įsigijo privatūs asmenys.

Pasak buvusio administratoriaus, šie būstai nėra nuomojami, juose poilsiauja savininkai, jų šeimų nariai ir svečiai.

Paskolino skolintus litus

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais aiškinasi, kaip 2012 m. "Nidos pušynas" pateko į keblią situaciją ir bankrutavo.

Šis faktas stebina jau vien todėl, kad norinčiųjų poilsiauti Nidoje visada buvo ir bus, kol gyvuos pats miestas.

Istorija pasirodė esanti paini, bet verslą ir bankų gudrybes išmanantiems žmonėms – gana paprasta.

Iki 2012-ųjų "Nidos pušyno" savininkai buvo su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG) susijusios įmonės. ŪBIG veikė kaip kontroliuojančioji įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Tuo metu grupės įmonių faktiniai savininkai buvo Lietuvoje ekscentrišku elgesiu pagarsėjęs bankininkas V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk. Jie sprendė įmonių strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus su kitomis įmonėmis ir grupės viduje.

Sandoriams noriai skolintasi pinigų ne tik iš Ūkio banko, bet ir iš kitų tuo metu Lietuvoje veikusių bankų.

Ko gera, "Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei ŪBIG. Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai "Nidos pušyną", valdžiusį tada didelės vertės nekilnojamąjį turtą Neringoje.

Tąkart už paskolą buvo įkeisti 24 šios bendrovės objektai: pastatai, garažai, katilinė, butas, medicinos punktas, valgykla, kiemo aikštelė, sandėlis bei teisė į žemės sklypus ar atitinkamas dalis, reikalingas šiems statiniams naudoti.

Tokiu būdu O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

Daugelis šalyje 2012 m. rudenį žinojo, kad Ūkio banko padėtis jau buvo labai sudėtinga, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Siekė Ūkio banko akcijų

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk bei abiejų valdomos įmonės "FIRST partneriai" priklausančios Ūkio banko akcijos buvo užstatytos Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra, jie už pinigus perleido Šiaulių bankui savo finansinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti Šiaulių bankui  užstatytas Ūkio banko akcijas.

Tačiau pinigų tam jie neturėjo ir sugalvojo paprastą, bet gudrų planą – pasiskolinti pinigų iš to paties Šiaulių banko, o "Nidos pušyną" panaudoti kaip užstatą.

Šiam planui įgyvendinti reikėjo Šiaulių banko pritarimo, o tuo pat metu – veiksmų plano.

Inkriminuojama, kad taip Šiaulių banko atstovai susitarė dėl veiksmų eigos, pagal kurią šis bankas turėjo suteikti iki 26 mln. litų paskolą V.Romanovo ir O.Gončaruk valdomai bendrovei "Nidos pušynas". Mat bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, tad buvo tinkama kredito gavėja.

"Nidos pušyno" gauti pinigai per kelis sandorius pasiekė minėtus Šiaulių banko skolininkus V.Romanovą ir O.Gončaruk, įkeitusius Ūkio banko akcijas.

Tada "Nidos pušynas", teisingiau – jį valdantys V.Romanovas ir jo sesuo, už gautą paskolą įkeitė Šiaulių bankui šios įmonės nekilnojamąjį turtą.

Taip V.Romanovas ir O.Gončaruk gavo pinigų ir jais iš Šiaulių banko išpirko Ūkio banko akcijas.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo liudytoju.

Turtas Nidoje – Šiaulių bankui

Akivaizdu, kad "Nidos pušynas" buvo nepajėgus grąžinti milžiniškos skolos, tad Šiaulių bankas perėmė įmonės nekilnojamąjį turtą.

Įtariama, kad taip V.Romanovas ir O.Gončaruk pasinaudojo pačių valdomos įmonės "Nidos pušynas" nekilnojamuoju turtu ir grąžino savo asmenines skolas Šiaulių bankui bei susigrąžino Ūko banko akcijas. Tokiais veiksmais brolis ir sesuo savo skolas perkėlė ant "Nidos pušyno" pečių, kurių nepakėlusi bendrovė bankrutavo.

Jeigu nebūtų bendrai su Šiaulių banku sukurptos sandorių grandinės, kaip įtariama, V.Romanovas ir O.Gončaruk būtų turėję grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui patys, nes po netrukus įvykusio Ūkio banko bankroto jo akcijos tapo bevertės.

Šiaulių banko vadovai tikrai žinojo apie tikrąją Ūkio banko padėtį ir veikiausiai buvo suinteresuoti kaip galima greičiau jų atsikratyti.

Būtent todėl Šiaulių bankas negalėjo būti nesuinteresuotas vietoj beverčių Ūkio banko akcijų kaip užstatą gauti, o netrukus ir perimti Neringoje esantį paklausų milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą.

Įtraukė naują asmenį

Būta ir daugiau keistų sandorių, apie kurių esmę Šiaulių bankas turėjo žinoti ir juos palaiminti.

O.Gončaruk rado tokią Ukrainos pilietę Olgą Matvejevą, kuriai perleido būsimas ir esamas reikalavimo teises, susijusias su pradžioje paminėta O.Gončaruk 4,4 mln. litų paskola ŪBIG grupei.

O.Matvejeva įsipareigojo sumokėti šią sumą.

Sandoris, kaip įtariama, buvo apsimestinis, tikėtina, kad juo O.Gončaruk siekė išvengti savo turto arešto, kurio galima buvo laukti.

Įkeitimas perleistas O.Matvejevai. Visa tai atlikta be bendrovės "Nidos pušynas" žinios ir sutikimo, nors įstatymai reikalavo, kad ši šalis sutiktų su tokiu sandoriu.

Bendrovės atstovai pasirašė sutikimą tik vėliau, kai Šiaulių bankas formino reikalavimo perėmimą iš O.Matvejevos.

Šiuo sandoriu Šiaulių bankas įgijo visišką "Nidos pušyno" kontrolę įmonės nemokumo atveju.

Pareigūnai įtaria, kad O.Gončaruk šiais sandoriais dirbtinai sumažino savo turto dalį, o dėl to esą nukentėjo ir privatūs jos kreditoriai, ir Ūkio bankas.

Įtarimus įteikė ir atsiėmė

2014 m. pavasarį prasidėjo "Nidos pušyno" bankroto procedūra, bendrovės turtą perėmė Šiaulių bankas. Tais pačiais metais pareigūnai pradėjo tyrimą.

Įtarimai buvo pareikšti ne tik O.Gončaruk ir penkiems buvusiems ŪBIG įmonių grupės darbuotojams.

Vėliau įtariamųjų sąrašuose atsirado ir atsakingų Šiaulių banko asmenų pavardės: ilgametis valdybos pirmininkas Algirdas Butkus, banko vadovas Vytautas Sinius, taip pat Pranas Gedgaudas, Skaidrė Mendelienė, Elina Pranckevičienė.

A.Butkus apklausos metu nepripažino kaltės ir teigė, kad būdamas Šiaulių banko valdybos pirmininkas vykdė jam priskirtas pareigas vadovaudamasis įstatymais ir vidaus tvarkos nuostatomis.

Esą, svarstant sandorius dėl "Nidos pušyno", nebuvo kilę klausimų, ar ši įmonė galės grąžinti paskolą. Įkeičiamo turto pakako išduoti kreditus.

Pateikę įtarimus pareigūnai buvo įsitikinę, kad nusikaltimas būtų buvęs neįmanomas be A.Butkaus pritarimo, o jo veikla turėtų būti vertinama kaip bendrininkavimas iššvaistant svetimą turtą.

Tačiau surinktų duomenų nepakako įtarimams pagrįsti ir visai neseniai jie buvo panaikinti.

Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, įtarimai šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo tik liudytoju.

Paklausta, ar aukštą postą Šiaulių banke užimantis A.Butkus dar gali būti patrauktas atsakomybėn, prokuratūros atstovė paaiškino, kad "pranešimas apie įtarimą gali būti įteiktas asmeniui vėl, jei tyrimo metu paaiškėtų naujos esminės aplinkybės. Tuomet ikiteisminis tyrimas tokio asmens atžvilgiu galėtų būti atnaujintas, o naujai gautų duomenų pagrindu asmeniui būtų surašytas ir įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą".

Detalesnės informacijos apie bylą, įtariamųjų vaidmenis bei veiksmų motyvus prokuratūra nepateikė, saugodama ikiteisminio tyrimo duomenis.

Į klausimą, ar yra duomenų, kad Šiaulių bankas būtų buvęs toks dosnus bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui ar verslo subjektui, prokurorai atsakė prielaidų dėl hipotetinės įvykių eigos kitomis aplinkybėmis nekomentuosiantys.

Bankui įtakos nepadarė

Susidomėjęs šiuo ikiteisminiu tyrimu, dienraštis birželio 5 d. išsiuntė pluoštą klausimų ne tik Generalinės prokuratūros atstovams, bet ir Šiaulių bankui.

Praėjus vos keturioms valandoms po laiško išsiuntimo, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė atsiuntė atsakymą.

Jame pateikti duomenys pasiekė ne tik dienraštį, bet ir visas žiniasklaidos priemones, nes bankas netikėtai informavo biržą "Nasdaq OMX" apie jo atstovų atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą.

Netrukus žymos ties Šiaulių banko akcijų kaina vertybinių popierių biržos lentelėse ėmė raudonuoti.

Tiesa, viešai visai Lietuvai paskelbta banko pozicija buvo suvyniota į paslaptingumo šydą.

"Šiuo metu kredito sutartis yra pasibaigusi, ir tai jokios įtakos Šiaulių banko veiklos rezultatams neturės. Pareikštus įtarimus bankas vertina kaip formalų procesinį teisėsaugos veiksmą ir tiki, kad, išsiaiškinus situaciją ir teisėsaugai atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, įtarimai darbuotojams bus panaikinti, – teigė Šiaulių banko atstovė. – Vykdant tyrimą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė įtarimus keliems banko administracijos darbuotojams. Įtarimai galbūt yra reiškiami pagal su V.Romanovu susijusių asmenų ir šiame tyrime įtariamųjų asmenų pateiktus parodymus."

Moralė nebuvo svarbi?

Toliau teigiama, kad Šiaulių bankas laikėsi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų ir su kredito išdavimu susijusių procedūrų.

Apie vykstantį tyrimą Šiaulių bankas prisipažino informavęs Lietuvos banką, o ši informacija taip pat paskelbta per vertybinių popierių biržą "Nasdaq Vilnius".

Daugiau ir konkretesnės informacijos apie dominančius šio banko ir V.Romanovo bei O.Gončaruk sandorius D.Grikšienė įtikinėjo negalinti paaiškinti, nes to neleidžia ikiteisminius tyrimus reglamentuojantys teisės aktai.

"Bankas bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis ir pasirengęs atsakyti į visus teisėsaugos keliamus klausimus. Šiaulių bankas siekia, kad tyrimas būtų vykdomas profesionaliai, taip pat yra suinteresuotas objektyvia ir operatyvia tyrimo eiga", – tvirtino Šiaulių banko atstovė.

Į klausimus apie moralinį byloje minimų sandorių pobūdį bankas kažkodėl nieko neatsakė.

Todėl neaišku, ar imdamiesi minėtų sandorių, Šiaulių banko atstovai bent iš dalies svarstė jų etinį ir moralinį aspektą, ar jiems tai buvo visiškai nesvarbu.

Paklausta, kodėl dienraščio klausimų sulaukęs Šiaulių bankas nusprendė į juos atsakyti ne tik tiems, kas pateikė klausimus, bet ir visai Lietuvai, D.Grikšienė atsiuntė vieno labai ilgo sakinio atsakymą: "Informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bankas paskelbė, kai atsirado įpareigojančios sąlygos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr. 596/2014), taip pat vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gairėmis dėl viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo, Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis ir AB Šiaulių banko vidaus norminiais teisės dokumentais, kuriuose apibrėžtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas bei jo atidėjimas, siekiant nepažeisti teisėtų banko interesų."