Kasacinis skundas pateiktas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, penktadienį pranešė prokuratūra.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pernai lapkritį Klaipėdos apygardos teismas daugiau nei 45 tūkst. eurų sumažino baudą pajūrio bendrovei „Žibosa“, valdančiai populiarų pramogų kompleksą HBH.

Bausmę sušvelninusi teisėjų kolegija paskelbė, kad juridinis asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių.

„Padaryta žala yra atlyginta, taip sušvelninat pasekmes ir neabejotinai parodant, jog dėl netinkamų veiksmų reikiamos išvados yra padarytos. Nuspręsta pirmosios instancijos teismo skirtas baudas sumažinti skiriant subendrintą 2800 MGL (105 448 eurų) baudą“, – tada paskelbė teismas. 

Pernai balandį Kretingos apylinkės teismas „Žibosai“ buvo skyręs 150 tūkst. 640 eurų baudą.

Teismas netenkino ir bendrovės prašymo atleisti įmonę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismo nuosprendis dėl įmonės akcininkės Rados Matulevičienės, direktorės ir įmonės darbuotojų liko nepakeistas.

HBH pramogų komplekso savininkę R. Matulevičienę ir kitas su įmonės veikla susijusias moteris, kurios kaltintos apgaulingos buhalterijos tvarkymu, dokumentų klastojimu, Kretingos teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustatyta, kad 2013–2014 metais pramogų komplekso savininkė, siekdama išvengti mokesčių, veikdama per finansininkę Daivą Rudavičienę ir buhalterę-kasininkę Kristiną Gedvilienę įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.  

Kaip nustatė teismas, bendrovė „Žibosa“, siekdama išvengti mokesčių, 2013–2014 metais, atstovaujama direktorės Dalios Aušrienės bei vienintelės akcininkės ir realios vadovės, o nuo 2014 metų rugpjūčio 20 dienos direktorės R. Matulevičienės, į deklaracijas ir ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Nuosprendyje pažymėta, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas tenkinti laiduotojų prašymus, nes kaltinamosios R. Matulevičienė, D. Aušrienė, D. Rudavičienė, K. Gedvilienė yra neteistos, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, gailisi, visiškai atlyginta žala, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamosios laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bendrovėje „Žibosa“ 2016 metų liepos 1 dienos nustatytas nelegalaus darbo faktas ir bendrovės įgaliotam asmeniui teismo nutarimu taikyta administracinė atsakomybė. Teismo manymu, ši aplinkybė rodo, kad nėra pagrindo tikėti, jog bendrovė „Žibosa“ laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Perduodant bylą nagrinėti teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog bendrovėje slėptos gaunamos pajamos. Per devynis 2014 metų veiklos mėnesius nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėta 573 tūkst. eurų mokesčių.

Tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovėje buvo sukurtas sudėtingas dalies gaunamų pajamų neapskaitymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje mechanizmas. Klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, tvarkyta dviguba buhalterinė apskaita, teiktos neteisingos ataskaitos bei deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Įstaigos klientai už suteiktas maitinimo paslaugas atsiskaityti galėjo tik grynaisiais pinigais, banko kortelės nebuvo priimamos. Klientams, neturintiems grynųjų pinigų, siūlyta pinigus išsigryninti vietoje esančiame bankomate. Tokiu būdu dirbtinai didintas grynųjų pinigų srautas ir sukurta galimybė neapskaityti daugiau gaunamų pajamų, teigė FNTT.

Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat nustatė, kad didelė neapskaitytų pajamų dalis panaudota mokėti neoficialius atlyginimus darbuotojams. Per devynis mėnesius bendrovės apskaitos registruose nefiksuota 320 darbuotojų išmokėtų 487 tūkst. eurų. Dėl to išvengta sumokėti 370 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo ir kitų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą bendrovė savanoriškai atlygino apie 525 tūkst. eurų valstybei padarytos žalos bei įsipareigojo nustatytais terminais atlyginti likusius 48 tūkst. eurų.