Ant seklumos prie pat uosto

Praėjusį savaitgalį Alandų salyne prie pat Marianhaminos ant seklumos užplaukė dujomis varomas kompanijos „Viking Line“ jūrų keltas „Viking Grace“. Galėjo būti pražudytas vienas naujausių ir moderniausių Baltijos jūros keltų.

430 šio kelto keleivių ir įgulos narių buvo priversti praleisti audringą naktį laive, kuris ant seklumos užplaukė prie pat uolėto kranto už kelių šimtų metrų nuo Marianhaminos keltų terminalo.

Alandų salynas ir Marianhaminos uostas yra viena iš pavojingesnių Baltijos jūros vietų.

Pavojus čia kyla didesniems laivams. Marianhaminos įlankoje stiprūs vėjai prie kranto spaudžia aukštesnius, didesnio būringumo laivus.

Kiekviena vieta, uostas Baltijoje turi savą specifiką. Kol oras ramus, viskas jyg ir gerai. Nelaimės ir incidentai dažniausiai prasideda, kai kyla audros.

Šiemet rugsėjį tame pačiame Alandų salyne ant seklumos, esant ramiam orui, užplaukė kitas „Viking Line“ keltas „Amarella“. Jame buvo 207 keleiviai ir 74 įgulos nariai. Avarijos metu niekas nenukentėjo.

Ta pati „Amarella“ ant seklumos Alandų salyne buvo užplaukusi ir 2017 m. birželį.

Incidentų kiek sumažėjo

Laivyba Baltijos jūroje yra itin intensyvi. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)  duomenimis, kasdien Baltijos jūroje yra vidutiniškai apie du tūkstančius laivų.

Suomijos laivybos tarnybos yra parengusios Baltijos jūros avaringiausių vietų žemėlapį. Pagal jame pažymėtus taškiukus galima matyti, kad avaringiausios vietos yra Suomijos įlankoje, Danijos sąsiauriuose, taip pat pagal Švedijos pakrantę, ypač ties Stokholmo archipelagu.

Baltijos jūroje per metus įvyksta iki 120 laivų incidentų. Iš jų apie 40 atvejų būna laivų susidūrimai arba laivų atsitrenkimai į krantines, apie 30 užplaukimų ant seklumos, apie 15 laivų variklių gedimų, maždaug 10 pavojingų medžiagų išsiliejimų, taip pat gaisrų. Likę maždaug 15 atvejų priskiriami kitoms avarijų kategorijoms.

Avarijų skaičius šiek tiek sumažėjo. HELCOM duomenimis, iki 2005 m. vidutiniškai Baltijos jūroje per metus vykdavo 125 laivų avarijos.

Prisimenamos tragedijos

Blogiausias įmanomas scenarijus būtų naftos tanklaivio ir keleivinio laivo susidūrimas. Tokios nelaimės kol kas yra pavykę išvengti. Tačiau Baltijos jūroje yra skendę ar į incidentus pakliuvę keleiviniai laivai.

Skaudžiausia Baltijos jūros katastrofa yra Estijos kelto „Estonia“ tragedija 1994 m. rugsėjo 28-ąją. Iš 989 keleivių ir įgulos narių išgelbėti 137 žmonės – 97 keleiviai ir 43 įgulos nariai. Oficialios tragedijos aukos – 852 žmonės – 95 buvo rasti nuskendę ar sušalę vandenyje, o 757 dingo arba yra likę nuskendusio laivo viduje. Iki šiol dar vis keliamos galimos kelto „Estonia“ avarijos priežastys.

Vis dar prisimenamas ir didžiulis 2010 m. spalio gaisras DFDS kelte „Lisco Gloria“, kuris sudegė jūroje tarp Vokietijos ir Danijos.

Akivaizdu: suomių parengta Baltijos jūros avaringiausių vietų schema. / Portalmorski.pl nuotr.

Sėkmingai buvo evakuoti visi 236 laivo keleiviai ir įgulos nariai. Tik keli nesunkiai nukentėjo įkvėpę smalkių. Tai buvo viena iš sėkmingiausių laivų gelbėjimo operacijų.

2018 m. spalį nedidelis incidentas (sprogimas mašinų skyriuje) buvo iš Klaipėdos plaukusiame kelte „Regina Seaways“, kur niekas nenukentėjo. Yra buvę atvejų, kai prie Alandų salų skendo laivas „Izabella“.

Prisimename ir itin šaltą žiemą, kai Stokholmo archipelage ledai įkalino net keletą į Stokholmą plaukusių keltų.