Automobilio paieška internete jau ne vieną klaipėdietį paliko be pinigų. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras perspėja, jog interneto tinklalapiuose veikia sukčiai, kurie apsimetę mašinų pardavėjais išvilioja patiklių žmonių pinigus.

Suklastojo nuotrauką

Klaipėdos pareigūnai tiria ne vieną atvejį, kai buvo pasinaudota gyventojų patiklumu. Tačiau pastaroji tiriama byla stebina sukčių išradingumu.

Sukčiai aukų ieško Lietuvos žmonių pamėgtuose ir populiariausiuose automobilių pirkimo–pardavimo tinklalapiuose.

"Žmogus susidomėjo internete įdėtu skelbimu apie parduodamą automobilį. Tai, kad mašinos kaina buvo gerokai žemesnė nei kitur prašoma už tų pačių metų automobilį, pirkėjui įtarimų nesukėlė", – pasakojo uostamiesčio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Valdas Narutavičius.

Skelbime nurodytu telefono numeriu žmogus negalėjo susisiekti, pardavėjo telefonas neveikė. Todėl su mašinos "savininku" susirašinėjo elektroniniais laiškais.

Skelbime buvo rašoma, kad 2004 m. pagamintas "Mercedes" markės automobilis yra Olandijoje. Už automobilį pardavėju apsimetęs sukčius prašė 4 tūkst. eurų (14 tūkst. litų).

Mašina retušuotoje nuotraukoje buvo pateikta su valstybiniais numeriais bei nurodytu kėbulo numeriu.

"Nors nuotraukoje matėsi lietuviški registracijos numeriai, tačiau abejoju, kad tuo užsiima lietuviai. Tokiu sukčiavimu galima užsiimti esant ir Afrikoje ar Bulgarijoje", – svarstė V.Narutavičius.

Logistikos kompanija – priedanga

Automobilio pardavėjas mėgino laiške aiškinti, kad jis yra dirbęs Lietuvoje ir čia pirko automobilį. Esą persikėlęs į Olandiją, nusprendė jį parduoti.

Tačiau laiškai buvo rašomi laužyta lietuvių kalba. Panašu, kad buvo naudotasi vienos interneto naršyklės vertėju.

Susirašinėjimo su pardavėju metu pirkėjui nurodoma, jog automobilis yra užsienio valstybėje, tačiau gali būti atgabentas į Lietuvos Respubliką, o visas  pargabenimo išlaidas padengs automobilio pardavėjas.

Pirkėjui taip pat atsiųstos pardavėjo asmens dokumento kopijos, jo ir neva jo šeimos narių fotonuotraukos, pirminė pirkimo–pardavimo sutartis, nurodoma, kad yra sutarta dėl automobilio pargabenimo per logistikos bendroves bei nurodomas neva krovinio identifikavimo numeris logistikos operacijai stebėti.

Toliau apgaulės schema buvo dar įdomesnė – iš neva logistikos kompanijos mašinos pirkėjui buvo siunčiami elektroniniai laiškai. Juose nurodoma, kad logistikos operacijai įvykdyti pirkėjas turi pervesti į bendrovės depozitinę sąskaitą pusę sumos, kurią bendrovė neva įsipareigoja saugoti 7 dienas po krovinio pristatymo pirkėjui.

Pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą kontaktas su pirkėju buvo nutrauktas, o pirkėjui pranešta, kad krovinys į išsiuntimo punktą jau pristatytas, ir logistikos operacijai vykdyti pirkėjas turi pervesti pardavėjui likusią pinigų sumą.

Neteko 100 tūkst. litų

Tikėtina, kad sukčiavimo metu naudojamas realiai egzistuojančios bendrovės tinklalapio dvynys arba klastojami elektroniniu būdu persiunčiamų dokumentų rekvizitai – banko sąskaitos numeriai ir kiti duomenys.

"Mes įtariame, kad yra sukuriamas fiktyvus žinomos kompanijos puslapis. Todėl patarčiau prieš perkant automobilį tokius duomenis tikrinti. Juk internete galima paieškoti informacijos apie tokias bendroves", – sakė V.Narutavičius.

Klaipėdos policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius taip pat aiškinasi panašios apgavystės aplinkybes. Tiesa, šioje byloje automobilio internete ieškojęs klaipėdietis prarado visą pirkiniui skirtą pinigų sumą – net 100 tūkst. litų.

"Tai ne pirmas toks atvejis Klaipėdoje. Žmonės taip ketino pirkti traktorius. Manyčiau, kai pateikiamas labai jau viliojantis pasiūlymas pinigų į priekį geriau nemokėti. Jei automobilį parduoda įmonė, juk galima susirasti jos duomenis ir parašyti laišką su paklausimu, ar tikrai jie parduoda tokį automobilį", – tikino T.Balčius.

Sumokėjo ir už laivą

1-ojo policijos komisariato tyrėjai aiškinasi panašią laivo įsigijimo istoriją. Internetu išsirinkęs ir dalį pinigų sumokėjęs klaipėdietis puolė teisybės ieškoti policijoje.

Paaiškėjo, kad lietuvis pasimovė ant Didžiojoje Britanijoje registruoto interneto vartotojo gudrybės.

"Nustatėme, iš kur buvo susirašinėjama su klaipėdiečiu. Tad visą surinktą medžiagą teks persiųsti į Didžiąją Britaniją, kad šios šalies teisėsaugininkai aiškintųsi visas aplinkybes", – tvirtino 1-ojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja Vitalija Sukauskienė.