Uždraudė viešumą

Praeityje ne kartą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo teistas buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas Jonas Garalis, iki 2019 m. gegužės pareigas ėjęs bendrovės generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir dar keturi asmenys, kaip įtarta, galbūt bendrovėje buvo įdiegę neteisėto pasipelnymo schemą – popieriaus gamybai buvo tiekiama pigesnė žaliava, o už ją mokama kaip už brangesnę.

Birželio 22-ąją vykęs antrasis šios bylos teismo posėdis pradėtas nuo atsakovų prašymų nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose, motyvuojant komercinės paslapties apsauga.

Nepaisant to, kad byla nagrinėjama antrąkart ir per pastaruosius dvejus metus buvo pereitos visos teismų grandys, teismas vis tik nutarė bylos nagrinėjimo procesą paslėpti nuo visuomenės akių. Po šio sprendimo iš posėdžio buvo išprašyta jį stebėjusi žurnalistė.

Po visą dieną trukusio teismo posėdžio paaiškėjo, kad nepaisant įvairių procesinių viražų – bandymo nušalinti teisėją ir atidėti teismo posėdį – bylą teismui visgi pavyko pradėti nagrinėti iš esmės.

Bylos nagrinėjimas pradėtas nuo ieškovo – „Grigeo Klaipėda“ atstovų pasisakymų, kurių per vieną posėdį užbaigti nespėta ir pasisakymų teikimas bus pratęstas per kitą teismo posėdį rugpjūtį.

Antrasis šios bylos teismo posėdis pradėtas nuo atsakovų prašymų nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose, motyvuojant komercinės paslapties apsauga.

Viražai dėl komercinio slaptumo

Dar gegužę, įvykus pirmajam teismo posėdžiui, krakmolą Klaipėdos įmonei tiekusios bendrovės „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ buvo įpareigotos iki birželio 1 d. pateikti abejones dėl taisymų sukėlusių 2015–2019 m. sąskaitų faktūrų originalus.

Vėluodami vieną dieną įmonių atstovai pateikė dokumentus ir prašymą dėl jų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, motyvuodami komercine paslaptimi. Taip sukurta galimybė bylą paslėpti ir nuo visuomenės akių. Teismas prašymą tenkino dar iki antrojo teismo posėdžio, o galimybę su dokumentais susipažinti suteikė tik daliai proceso dalyvių.

Reaguojant į prieštaringus teismo sprendimus, kai įrodymai teismui pateikti vėluojant, su jais susipažinti teisė suteikta tik daliai posėdžio dalyvių, pačių dokumentų nesuskaitmenizavus, o dokumentų turinio neleista aptarinėti net su pačia ieškinį pareiškusia bendrove, „Grigeo Klaipėda“ atstovai teismui pateikė prašymą dėl šių trūkumų ištaisymo.

Taip pat bendrovė kreipėsi į teismą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2014–2019 m. laikotarpiu į Lietuvą iš viso buvo importuota tik 478 tonos tapijokos krakmolo už 264 100 eurų, kai byloje atsakovėmis esančios įmonės teigia neva vien bendrovei „Grigeo Klaipėda“ pardavusios 25 kartus didesnį žaliavos kiekį. Už jį uostamiesčio įmonė sumokėjo 6 507 740 eurų.

Įtarimai dėl parašų klastojimo

Iki antrojo teismo posėdžio taip pat paaiškėjo, kad buvęs bendrovės gamybos direktorius J. Garalis galėjo pasirašinėti dalį CRM važtaraščių už „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, su kuriomis, kaip tvirtino, esantis niekaip nesusijęs.

„Grigeo Klaipėda“ prašymu buvo atlikta rašysenos ekspertizė, į bylą šiuo metu įtraukti du tai patvirtinantys rašysenos ekspertizės aktai.

Dėl to J. Garalio advokatė teismo paprašė iš bendrovės išreikalauti duomenis apie atstovaujamojo atostogas ir komandiruotes važtaraščių pasirašymo metu. Tai, ar galbūt svetimuose važtaraščiuose pasirašinėjęs J. Garalis galėjo tai daryti ne darbo metu, vertins teismas.

Iš bylos medžiagos aiškėja, kad iki šiol iš atsakovų pusės byloje nėra pateikti reikalingi originalūs dokumentai. Tai pažymėjo ir bylą šiemet išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jei visgi atsakovai byloje, kaip teigia, pateikė bendrovei skelbiamus kiekius tapijokos krakmolo, tai turėtų pagrįsti neginčytinais įrodymais.

Ieškinys šešiems asmenims

„Grigeo Klaipėda“ 2020 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį̨ buvusiems savo darbuotojams V. Beržonskiui, J. Garaliui, bendrovės „Algol Chemicals“ direktoriui Vaidotui Kizelevičiui, taip pat bendrovei „ChemTrade LT“, jos vadovui Rolandui Palčiauskui ir įmonei „Sago Industries Limited“ dėl 1 424 516 eurų žalos priteisimo.

Ieškinyje minėta, kad „Grigeo Klaipėda“, kurios generalinis direktorius tuomet buvo V. Beržonskis, ne kartą pirko popieriaus gamybai reikalingą „Tapioca“ (tapijokos) krakmolą, nors iš tiesų esą buvo tiekiama kita, žymiai pigesnė, krakmolo rūšis – kviečių krakmolas, už jį iš įmonės sąskaitos mokant tapijokos krakmolo (brangesnės krakmolo rūšies) kainą.

2021 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė. Beveik po metų, 2022-ųjų gegužės 19 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė ir „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą.

„Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama panaikinti Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

AT teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų visumos, nors tik iš jų visumos galėjo daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

AT šių metų kovo 31 d. nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Indulgencija Kuršių marių byloje

Po to, kai 2019 m. gegužę buvo atliktas vidinis „Grigeo Klaipėda“ tyrimas ir dėl krakmolo pirkimo buvo nutraukti darbo santykiai su ilgamečiu bendrovės generaliniu direktoriumi V. Beržonskiu ir gamybos vadovu J. Garaliu, prokuratūra gavo informaciją dėl Kuršių marių taršos. Oficialiai apie tyrimą pranešta 2020 m. sausį.

V. Beržonskis ir J. Garalis, atliekant Kuršių marių taršos ikiteisminį tyrimą, prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir neteisėtą biologiškai nepilnai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias ir oficialių dokumentų klastojimą. J. Garalis prisipažino daręs nusikaltimus, nors jam nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas.

Jų vadovavimo laikotarpiu padaryta žala gamtai, pagal bendrovei pateiktą civilinį ieškinį, anot prokuratūros, gali siekti 33 mln. eurų. Tačiau sutikę bendradarbiauti su teisėsauga jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl tokio prokuratūros sprendimo atsakomybė buvo perkelta ant mėnesį bendrovei vadovavusio dabartinio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Tomo Eikino, buvusio jos valdybos pirmininko Gintauto Pangonio – po keletą savaičių ir keletą mėnesių bendrovei laikinai vadovavusių vadovų.