LVAT ketvirtadienį paskelbta nutartimi panaikino ankstesnius nepalankius teismų sprendimus, viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ pareikštą papeikimą ir iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos priteisė 3212 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kaip nurodoma nutartyje, šis sprendimas yra neskundžiamas.

LVAT per atnaujintą procesą nagrinėjo bylą, susijusią su vieno Klaipėdos naujienų portalo publikacija apie viešuosius pirkimus.

Anksčiau teismas buvo priėmęs portalui nepalankų sprendimą, tačiau visuomenei kilus rezonansui lapkritį atnaujino procesą byloje pagal teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą.

Pernai spalį LVAT neskundžiama nutartimi pripažino vieną Klaipėdos naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Iš naujo bylą išnagrinėjusi išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, ar publikacijoje paskelbęs informaciją apie bendrovės akcininko giminystės ryšius su savivaldybės valdomos bendrovės darbuotoja portalas nepažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).

Kaip pranešė teismas, „išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog tema, susijusi su viešųjų išteklių paskirstymu, patenka į viešąjį interesą – tą patvirtina ir gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika“.

Teismas pažymėjo, kad viešųjų lėšų administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir turi būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių.

Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama vieną iš kriterijų – asmens žinomumą, – pasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso. Anot teismo, visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti vienintelio akcininko.

„Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso“, – pabrėžė teismas.

Anot LVAT, viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galėjo būti pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – įmonės savininkas – pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, „nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais“, ir visa situacija laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste – viešuoju.

Publikacijoje portalas nurodė, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.

Sunkus, per kančias, bet sprendimas toks, koks turėjo būti nuo pat pradžių.

Žurnalistų etikos inspektorius pateikė išvadą, kad publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.

Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą vienam Klaipėdos naujienų portalui, ragindama apginti teisę į informaciją.

Po šio atvejo Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl viešojo asmens apibrėžimo.

Inspektorė: teismo nutartis turės įtakos ir kitiems sprendimams

Teismo nutartis dėl vieno Klaipėdos naujienų portalo turės įtakos ir kitiems Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimams, sako įstaigos vadovė Gražina Ramanauskaitė.

„Seimas nuo sausio praplėtė viešojo asmens sąvoką, nes anksčiau tai buvo probleminė sritis. Tačiau ir teismai formuoja praktiką, tai aš turėsiu atsižvelgti ir į šį teismo sprendimą, ir kelis ankstesnius, dėl to keisis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimų kryptis“, – BNS ketvirtadienį sakė žurnalistų etikos inspektorė.

G. Ramanauskaitė teigė kol kas su sprendimu detaliai nespėjusi susipažinti.

„Bet rezoliucinė sprendimo dalis man yra žinoma. Privalau gerbti teismo sprendimą, bet matau visiškai naują formuojamą praktiką Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo srityje“, – sakė inspektorė.

„Kur kas plačiau aiškinama viešojo asmens sąvoka, nors anksčiau teismai dažnai patvirtindavo mūsų sprendimus būtent viešojo asmens sąvokos apibrėžtyje, kur kas siauriau vertindavo asmens priskyrimą viešojo asmens sąvokai“, – pridūrė ji.

Žurnalistų etikos inspektorės teigimu, šiuo metu „einama daugiau viešojo intereso linkme nei privatumo, duomenų apsaugos gynimo linkme“.

„Į tai savo ateities sprendimuose turėsime atsižvelgti“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.

LŽS pirmininkas apie teismo sprendimą: toks, koks ir turėjo būti

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad teismo sprendimas dėl naujienų portalo skundo yra toks, koks turėjo būti nuo pat pradžių.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pabrėžia, kad teismas „aiškiai pasisakė už skaidrumo ir viešojo intereso svarbą“.

„Sunkus, per kančias, bet sprendimas toks, koks turėjo būti nuo pat pradžių“, – BNS ketvirtadienį sakė LŽS vadovas.

Iš naujo peržiūrėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino naujienų portalo skundą ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimą, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs duomenų apsaugos taisykles.

Teismo sprendime yra aiškiai pasakyta, jog informacija apie tai, kaip yra leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, kas dalyvauja šių sprendimų priėmime, turi būti prieinama visuomenei.

D. Radzevičiaus teigimu, teismas ištaisė savo anksčiau padaryta klaidą, tačiau jis pabrėžė, kad ją taip pat padarė tiek ŽEIT, tiek žemesnės instancijos teismas.

„Tačiau šiuo atveju ne tiek klaidos svarbios, kiek kolegų principinė pozicija savo nuomonę ginti iki galo, taip pat žurnalistų solidarumas, kad kiekvienas toks atvejis negali vykti tyliai, nes kai kuriais atvejais tyliai gali įvykti labai pavojingi procesai demokratijoje“, – sakė jis.

Pasak LŽS pirmininko, ši byla gerai atskleidė BDAR problematiką: „Valdžios įstaigose dominuoja noras neduoti net ir tos informacijos, kuri tiesiogiai liečia viešąjį interesą.“

Informacija turi būti prieinama visuomenei

TILS vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, kad teismas aiškiai pasisakė už skaidrumo, viešojo intereso svarbą visuomenei.

„Teismo sprendime yra aiškiai pasakyta, jog informacija apie tai, kaip yra leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, kas dalyvauja šių sprendimų priėmime, turi būti prieinama visuomenei“, – komentare BNS teigė jis.

Anot S. Muravjovo, šis sprendimas taip pat išaiškina, kad BDAR nedraudžia tokios informacijos viešinimo ir negali tapti priedanga apriboti visuomenės teisę žinoti. „Tikiuosi, tai reiškia, kad nuo šiol gaišime mažiau laiko įstatymų interpretacijoms ir pakartotinėms užklausoms informacijai gauti bei galėsime kartu siekti didesnio skaidrumo ir atvirumo mūsų šalyje“, – nurodė TILS vadovas.