Pereiti į pagrindinį turinį

Terliotojai išsėmė klaipėdiečių kantrybę

2015-09-04 02:00

Grafičiais išterlioti namai Klaipėdos valdžios sprendimu neturi teisės darkyti miesto veido. Todėl sudarkytų pastatų dažymas bei valymas tampa namų valdų bei gyventojų galvos skausmu. Baimindamiesi dar didesnių nuostolių, žmonės ketina burtis ir patys saugoti savo namus nuo vandalų.

Grafitininkai net nemąsto, kad aprašinėję namo sienas jie tuština gyventojų kišenes. Grafitininkai net nemąsto, kad aprašinėję namo sienas jie tuština gyventojų kišenes. Grafitininkai net nemąsto, kad aprašinėję namo sienas jie tuština gyventojų kišenes. Grafitininkai net nemąsto, kad aprašinėję namo sienas jie tuština gyventojų kišenes.

Grafičiais išterlioti namai Klaipėdos valdžios sprendimu neturi teisės darkyti miesto veido. Todėl sudarkytų pastatų dažymas bei valymas tampa namų valdų bei gyventojų galvos skausmu. Baimindamiesi dar didesnių nuostolių, žmonės ketina burtis ir patys saugoti savo namus nuo vandalų.

Senolė jaučiasi apvogta

Statybininkų prospekte gyvenanti pensininkė Leokadija Macijauskienė, sulaukusi komunalinių mokesčių lapelio už šių metų liepos mėnesį, susinervino. Kiekvieną centą skaičiuojanti moteris pasipiktino pamačiusi, kad už grafičių uždažymą iš savo menkos pensijos ji bus priversta sumokėti 3 eurus ir 30 centų.

"Galbūt kitam žmogui tai – nedidelė suma. Nemirsiu dėl to ir aš, sumokėjau, bet piktumas liko. Kodėl kažkokiems vaikigaliams niežti nagai, o aš, nebūdama jų giminaitė, privalau krapštyti piniginę? Gaunu pensijos vos per 200 eurų. Skaičiuoju savo išlaidas ir jaučiuosi taip, lyg tie terliotojai mane būtų apvogę", – piktinosi pensininkė.

Moteris baiminosi, kad trimis eurais reikalas nesibaigs. Juk pamatę nudažytas sienas chuliganai bet kurią naktį gali jas aprašinėti vėl.

Klaipėdietė kalbėjo, jog dieną gyventojai gali stebėti, ar kas neketina aprašinėti namo, bet naktį tai padaryti būtų sudėtinga, todėl norėtų, kad kaltieji būtų baudžiami kaip galima griežčiau.

Gyventojai buvo informuoti, kad namo fasado dažymo darbams išleista 161 euras ir 34 centai.

Grafičių naikinimas kainuoja

"Debreceno valdų" direktorius Vaidas Barakauskas tikino, jog sąskaitos už aprašinėtų sienų dažymą vienam butui siekia kelis eurus.

"Stengiamės, kad gyventojai šios naštos nepajustų, naudojame kaupiamąsias lėšas. Bet akivaizdu, kad grafitininkai daro žalą. Kiekvieną pavasarį apžiūrime namus ir per vasarą pasistengiame juos nudažyti. Šiemet suskaičiavome bene 30 aprašinėtų namų. Ant daugumos jų buvo užrašai "Ginov", – pasakojo namų valdų direktorius.

Dėl padarytos žalos valdos kreipėsi į teisėsaugos organus ir pareiškė civilinį ieškinį, tačiau nė vieno cento iš kaltininkų ar žalos išieškotojų dar negavo.

V.Barakauskas pasakojo tikėjęsi, kad šio dažniausiai mieste matomo tago autorius – daugiausia kartų teistas Klaipėdos grafitininkas Gintaras Genčas ateis atlikti viešųjų darbų.

"Debreceno valdų" direktorius buvo pasiruošęs duoti jam teptuką ir dažų ar šepetį terlionėms valyti ar bent šluotą aplinkai švarinti, tačiau kaltininko taip ir nesulaukė.

Savininkų bausti neskuba

Pradėję kovą už švarų miestą Klaipėdos valdžios žmonės sukūrė taisykles, kurios įpareigoja namų savininkus prižiūrėti, kad statiniai būtų švarūs ir tvarkingi. Priešingu atveju gresia baudos.

Stebėti, ar laikomasi šios tvarkos, yra paskirti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai.

Šio skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė pasakojo, kad daugiabučių namų savininkų už tai, kad neprižiūri namų, nenuvalo aprašinėtų sienų, bausti dar neteko.

"Dauguma namų savininkų bei valdytojų prašo derinti terminus, per kuriuos ketina uždažyti keverzones. Geranoriškai susitariame dėl datų, nepamenu, kad būtų tekę pakartotinai priminti apie būtinybę sutvarkyti suniokotas pastatų sienas. Tokia bėda dažnesnė senamiestyje", – tikino K.Vintilaitė.

Valdininkės žiniomis, namų administratoriai turi kviesti gyventojų susirinkimus, kurių metu klausiama žmonių nuomonės, ar uždažyti apipieštas namų sienas.

Neretai gyventojams patariama patiems savo jėgomis ir lėšomis uždažyti sienas, nes konkursai tokiems darbams atlikti labai pabrangina jų kainą.

Ne pirmą dieną gyvuojanti tvarka jau įpratino namų savininkus neparagintus naikinti terliones.

Pastebėta, kad dalis tokių savininkų net nepraneša pareigūnams apie patirtą žalą. Vos pamatę naujus užrašus žmonės skuba juos uždažyti.

Naštą perkėlė draudimui

Senamiesčio ir centrinės miesto dalies namų savininkai jau suprato, jog vienas būdų išvengti didesnių nuostolių yra apsidrausti.

Taip atsitiko Liepų gatvėje pastatą turinčiam verslininkui. Pavargęs nuo vandalų išpuolių jis sudarė sutartį su draudimo bendrove. Dabar tereikia pranešti ir užfiksuoti pastato sugadinimo faktą ir draudimo išmoka padengia išlaidas.

Tiesa, lieka rūpestis pirkti dažų ir dažyti sienas, bet tai ne taip gadina nervus, kaip galimų nuostolių skaičiavimas. Vyras paskaičiavo, kad išmokėtos sumos gerokai viršijo jo sumokėtas draudimo įmokas.

Ieškodami išeities, kaip apsaugoti miestą nuo keverzonių, savivaldybės valdininkai ne kartą bendravo su daugiabučių namų administratoriais bei policininkais.

Žinia apie ypatingus dažus, nuo kurių grafičiai lengvai nusiplauna, nudžiugino trumpam. Pasirodo, jie yra labai brangūs. Be to, reikėtų leisti pinigus pastatų valymui. Todėl kol kas apsispręsta pinigų tokiems pirkiniams neleisti.

Sienas dažė ir tėvai

Nors ant namų rašinėja labai jauni, neretai tvarkingų tėvų vaikai, nelinkę vykdyti kitų nusikaltimų, grafitininkus tramdyti sukurtas specialus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos padalinys.

Aukštos kvalifikacijos pareigūnai, užuot tyrę sunkius nusikaltimus, yra priversti ieškoti ko nors bendra tarp įvairiose miesto vietose paliktų keverzonių, tirti dažų mėginius, bendrauti su mokytojais bei jaunais žmonėmis, aiškintis, kas galėjo aprašinėti Klaipėdos statinių sienas.

Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis teigė, kad gaudyti grafitininkus – ne visai šio skyriaus pareigūnų kompetencija. Vis dėlto terliotojų piktadarybės priskiriamos prie sisteminių, daugiaepizodinių nusikaltimų, tai yra tie patys asmenys įvykdo kelias dešimtis vienodų žalą darančių veikų.

Dabar šios skyriaus pareigūnų akiratyje yra keturi galimi įtariamieji, bet akivaizdu, kad jų ratas didės. Dabar esama duomenų, kad jie sugadino 45 urbanistinių objektų sienas, bet ir šis skaičius dar nėra galutinis.

Grafitininkai neslepia nuo policininkų norintys palikti savo pėdsakus ir juos skuba raityti visur, kur tik spėja tai padaryti neužklupti. Neretai šitai tampa savotiška manija, tačiau tai nereiškia, kad šie jauni žmonės nesupranta, ką padarė.

Juk kai pareigūnai pateikė įtarimus grupei grafitininkų, tarp kurių buvo ir G.Genčas, jie drauge su savo tėvais suskubo valyti bei dažyti sienas, kad teismą pasiektų kaip galima mažiau civilinių ieškinių.

Policininkai skaičiuoja išlaidas

Dabar atliekamo tyrimo herojai taip pat atgailauja dėl to, ką padarė, bet kol kas nežinia, ar imsis patys dažyti namų sienas ar mokėti pinigus už šiuos darbus. Šiuo atveju didžiąją naštą ketina prisiimti kaltininkų tėvai. Galbūt iki tyrimo pabaigos jie panaikins atžalų išdykavimo padarinius.

Z.Turskis tikino dar bendrausiąs su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru ir prašys atlyginti ne tik žalą, padarytą gyventojams, bet ir policijai, patyrusiai nuostolių tiriant grafitininkų įvykdytus nusikaltimus.

"Galbūt pabandysime pateikti tyrimo sąmatą ir pažiūrėsime, kaip tai įvertins teismas. Nesu linkęs sumenkinti šių nusikaltimų. Kartais teisės požiūriu nesunkus nusikaltimas žmogų paliečia skaudžiau nei sunkus. Bet mūsų skyriaus prioritetas – sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, tad grafitininkų gaudymas nuo jų atitraukia", – tikino Z.Turskis.

Uostamiesčio policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Mindaugas Busilas tikisi, kad patirti nuostoliai ir bendra kova su grafitininkais paskatins gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes.

Nenumaldomas jaunų žmonių noras išreikšti save, tarpusavio konkurencija yra policininkams suprantami. Bet peržengę teisėtumo ribą šie jauni žmonės vargu ar pagalvoja apie tai, kad ne tik subjaurojo pastatus, bet ir įlindo į kišenę kiekvienam to namo gyventojui.

Faktai ir skaičiai

Garsiausias Klaipėdos grafitininkas Gintaras Genčas yra teistas 14 kartų. Paskutinėje byloje jis nuteistas už 13 namų Klaipėdos centrinėje dalyje bei senamiestyje sugadinimą. Subendrinus visas iki tol skirtas bausmes teismas paskyrė galutinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę ir 83 minimalių gyvenimo lygio dydžio 3124 eurų ir 95 centų baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai priteisti. Kiek jų nuteistasis turi atlyginti, vargu ar kas besuskaičiuos. G.Genčas šį nuosprendį apskundė. Vakar skundas buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų