Moteris apdegė koją

Savaitgalį šiukšlių konteinerių padegėjas pasistengė, kad į jį pagaliau būtų atkreiptas dėmesys.

Jeigu to nepadarys miesto valdžia ar policininkai, tai apdegusių automobilių savininkai tai tikrai padarys.

Penki žmonės patyrė tiesioginę materialinę bei neturtinę žalą. Viena moteris, gesindama savo automobilį, apdegė koją.

Siautėjo trijuose kiemuose

Šeštadienio rytas buvo neramus kelių Žvejybos uosto rajono daugiabučių namų gyventojams.

Buvo dar neprašvitę, kai 6.10 val. ugniagesiams pranešta apie gaisrą Kalnupės gatvės 15-ojo namo kieme.

Atskubėję jie pamatė atvira liepsna degantį konteinerį ant ratukų.

Ugnis buvo persimetusi ir ant greta konteinerio stovėjusio lengvojo automobilio, bet mašinos šeimininkė spėjo liepsną užgesinti.

Vis dėlto automobilis nuo ugnies nukentėjo – apsilydė jo posparnis. Konteineris išsilydė visiškai.

Vos po dešimties minučių ugniagesių pamainos vadas iš įvykio vietos pranešė, kad prie greta esančio Minijos gatvės 142-ojo namo dega dar vienas automobilis.

Ugniagesys čiupo gesintuvą ir nubėgo į gretimą kiemą. Čia mašina buvo visa apimta liepsnos, sudegė visos degios jos detalės.

Praėjo dar aštuonios minutės ir iš kitapus Minijos gatvės atskriejo dar vienas pagalbos prašymas. 149-ojo namo kieme taip pat degė automobilis.

Dar iki atskubant ugniagesiams mašina buvo užgesinta, bet tebedegė trys plastikiniai atliekų konteineriai.

Vienas jų išsilydė visiškai, kiti du apsilydė.

Vaizdą užfiksavo kameros?

Buvo sugadintas arčiausiai stovėjusios mašinos posparnis, priekis bei vienas ratas. Skubėdama gelbėti savo automobilį jo šeimininkė apdegė koją.

Į nelaimės vietą atvykę greitosios pagalbos medikai moteriai suteikė pirmąją pagalbą.

Tos dienos rytą buvo apgadinti automobiliai "Opel Zafira", "Citroen Jumper", "Opel Meriva", "Citroen Berlingo" ir "VW Golf". Jų savininkai pirmadienį dar skaičiavo nuostolius.

Policininkai turi vilčių, kad padegėją bus užfiksavusios vaizdo kameros ir įrašas padės nustatyti jo asmenybę.

Jau sudegė 111 konteinerių

Nereikia būti itin išmintingam, kad suprastum, jog šeštadienio ryto įvykiai – padegėjo darbas.

Šį faktą oficialiai fiksavo ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai.

Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Tiek daug automobilių nuo padegtų konteinerių užsidegė pirmą kartą. Ankstesniais atvejais nuo vieno liepsnojančio plastikinio konteinerio tik apsilydydavo kiti, stovintys greta.

Uostamiesčio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikiama statistika teigia, kad šiemet nuo pirmosios metų dienos iki sekmadienio Klaipėdoje degė 111 atliekų konteinerių.

"Ši statistika leidžia teigti, kad konteineriuose gaisrai dažniau kyla pietinėje miesto dalyje. Kai kuriose vietose gaisrai kartojosi kelis kartus. Minijos, Nidos, Naikupės, Poilsio, Kalnupės, Sulupės ir gretimose gatvėse per metus panašių gaisrų būta ne vieną kartą", – sakė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė Daiva Gorpinko.

PGV operacijų vadovai tikino naktimis skubėdami gesinti šiukšliadėžių paprastai būna susikaupę atlikti savo pareigą, tad nesižvalgantys, ar kur už kampo stovi koks nors smalsuolis, stebintis jų kovą su ugnimi.

Ugniagesiams svarbiausia atlikti savo darbą ir skubėti kitur.

"Turbūt tas žmogus yra labai nelaimingas ir taip bando atkreipti į save dėmesį ar kompensuoti jo trūkumą", – svarstė Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus viršininkas Albinas Misevičius.

Ieškoti kaltininkų – policijos darbas.

Rekordas – 27 per parą

Šiemet Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl atliekų konteinerių padegimo. Nė vienu atveju kaltininkų nustatyti nepavyko.

Prieš kelerius metus pareigūnai išsiaiškino, kad išdykaudami vaikai padegė šakas, o ugnis nuniokojo ir šiukšlių dėžes, tad už piktadarybę teko atsakyti neklaužadų tėvams.

Būta atvejų, kai kaltė tekdavo benamiams, tačiau, akivaizdu, kad jie naktimis tyčia konteinerių nepadeginėja.

Panašu, kad šįkart pareigūnai imsis padegėjo paieškų rimčiau.

Ko gero, jiems ramybės neduos ir apgadintų automobilių savininkai.

Galbūt ši problema artėjant rinkimams sudomins ir vietos politikus.

Apie 60 proc. buitinių atliekų konteinerių Klaipėdoje priklauso bendrovei "Specialus autotransportas".

Šios įmonės logistikos vadovas Rimantas Strakšys patvirtino, jog kiekvieną mėnesį dėl gaisrų išties prarandama daug konteinerių.

Šiltuoju metų laiku tokių gaisrų padaugėja nuo 12 iki 20, o kartą būta rekordo, kai per parą ugnis sunaikino 27 plastikinius konteinerius.

Vidutinė vieno konteinerio kaina – apie 125 eurai.

Pernai "Specialus autotransportas" dėl gaisrų neteko 53 konteinerių. Šių metų nuostoliai dar nėra suskaičiuoti.

"Mes akivaizdžiai matome, kad mieste veikia padegėjas ar keli tokie asmenys. Iš ugniagesių bei policijos gauname pranešimus, kad vienu metu sudegė keli konteineriai, ir gaisrai kyla visiškai netoli vienas nuo kito, gretimuose kiemuose. Nesunku suprasti, kad žmogus ėjo, pamatė konteinerį, ji padegė, ėjo toliau ir pakartojo tą patį. Visi šie gaisrai įvyksta per 15–20 minučių. Žinant tokius faktus, atsitiktinumo įtarti neįmanoma", – teigė R.Srakšys.

Nuostoliai slegia įmonę

Pagal miesto atliekų tvarkymo taisykles ir su Klaipėdos atliekų tvarkymo centru pasirašytą sutartį įmonė privalo užtikrinti, kad konteineriai bus techniškai tvarkingi ir jų bus tiek, kiek numatoma sutartyje.

Tad visi piromano padaromi nuostoliai užgula įmonių, išgabenančių atliekas, pečius.

"Konteinerius apdrausti yra galimybės, bet tokio draudimo kaina tokia didelė, kad neapsimoka. Be to, ne kiekviena draudimo kompanija imasi drausti tokį turtą. Bandėme domėtis, paaiškėjo, kad rizika yra pernelyg didelė. Vienas būdų išvengti panašių dalykų – įrengti požeminius arba pusiau požeminius konteinerius. Jų degimo nuostoliai yra kur kas mažesni nei antžeminių. Nepamirškime, kad degdamas vienas konteineris apgadina ar net sunaikina ir greta stovinčius", – paaiškino R.Strakšys.

Įmonės atstovas patikino, kad šie nuostoliai nėra gyventojų rūpestis, jie užgriūva tik įmonės pečius, mokesčiai žmonėms nuo to nedidėja.

Esama technologijų, kuriomis remiantis atliekų talpos gali būti padengtos nedegioms ir karščiui atspariomis medžiagomis.

Tačiau ir ši apsaugos priemonė yra pernelyg brangi.

Kiek anksčiau uostamiestyje buvo naudojamos metalinės šiukšliadėžės su ratukais, tačiau jos labai gadino miesto estetinį vaizdą, tad savivaldybės darbuotojai prašė juos pakeisti akiai patrauklesniais.

Už informaciją atsilygins

Atliekų išvežėjai darbą pradeda labai anksti ryte, apie 5 val., o baigia vėlų vakarą.

Tačiau piromanas siautėja naktimis arba savaitgaliais. Tad "Specialaus autotransporto" darbuotojai jo kol kas nepastebėjo.

"Mūsų žmonės sutinka benamius, kurie rausiasi konteineriuose, esame paprašę kalbinti šiuos asmenis, bet jokios vertingos informacijos kol kas nesulaukėme. Manau, kad skirtume premiją už žinią, padėsiančią demaskuoti padegėjus, nes įmonė patiria tikrai nemenką nuostolį, – komentavo R.Strakšys. – Mieste turime apie septynis tūkstančius konteinerių, o analizuodami padegimų geografiją bei dažnumą pastebime, jog nėra jokio nuoseklumo. Masiniai padegimo atvejai paprastai pasikartoja vieną ar du kartus per mėnesį, padeginėtojas pasitenkina ir tada kažkurį laiką būna ramu. Kitą kartą gaisrai kyla vėl kitoje vietoje."

Įmonės atsakingi asmenys pasiryžę atsidėkoti už vertingą informaciją, kurią galima pateikti elektroniniu paštu [email protected].

Šiemet liepos mėnesį Prienų rajone buvo ne pirmą kartą nutvertas ir pagaliau už grotų įkištas piromanas, padeginėjęs atliekų rūšiavimo konteinerius.

52 metų vyras taip protestavo prieš juos prižiūrinčias įmones.

Panašių bėdų būta Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose.