Lenkas išrašė sąskaitą faktūrą

32 metų gargždiškis pernai vasario pradžioje užkliuvo Lietuvos muitininkams, kurie tikrino keltu iš Vokietijos grįžtančius automobilius.

Vyro "Volkswagen Caravelle" buvo prikimšta naudotų ir naujų statybinių įrankių. Muitininkai apžiūrėjo daiktus ir įtarė, kad jie gali būti vogti, todėl automobilis su visu turiniu buvo sulaikytas, o gargždiškis pradėjo sukti galvą, kaip suktis iš padėties.

Pelno jam neatnešęs reikalas virto ikiteisminiu tyrimu.

Įtariamas vogtų daiktų įgijimu bei gabenimu gargždiškis teisinosi į Vokietiją keliavęs pirkti internete nusižiūrėto automobilio, tačiau mašina pasirodė esanti kur kas prastesnė nei nurodyta skelbime. Todėl jis nuvykęs apžiūrėti kito automobilio į aikštelę Hamburge. Čia jo neberado.

Vyras pasakojo iki kelto išplaukimo dar turėjęs laiko ir nusprendęs nusipirkti darbo įrankių. Jis nuvažiavo ten, kur daugybėje angarų prekiaujama naudotais darbo įrankiais.

Ten prisirinko 66 įrankius, pasikrovė juos ir iš pardavėjo gavo sąskaitą faktūrą. Suremontavęs šiuos daiktus vyras ketino juos parduoti.

Gargždiškis kategoriškai nesutiko su muitininkų teigimu, kad jo gabenti daiktai galėjo būti vogti, juolab kad turėjo įsigijimo dokumentą. Iš kur daiktus gavo lietuviui pardavęs lenkas, kaltinamas žmogus nesidomėjo.

Vokiečiai savo daiktų nebeprašė

Pradėję tyrimą muitininkai susisiekė su kolegomis Vokietijoje ir sužinojo, kad sąskaitoje nurodyta daiktų pardavimo vieta yra ne angaras, o administracinis pastatas. Pardavėjas lenkas jame nėra registruotas, jo ten niekas nežino.

Be to, paaiškėjo, kad 10 iš 66 gargždiškio gabentų daiktų buvo pavogti ir ieškomi Vokietijos policijos. Duomenų, ar kiti smulkesni daiktai buvo pavogti, negauta.

Matyt, vibroplokštes bei kitus statybose naudojamus įrankius praradę vokiečiai jau buvo gavę draudimo išmokas, nes nė vienas tikrasis šeimininkas nepageidavo, kad jiems daiktai būtų grąžinti.

Prokurorai sudėliojo visus už ir prieš ir nusprendė, jog nėra pakankamai įrodymų, kad šis žmogus žinojo perkąs vogtus daiktus, todėl negali būti teisiamas. Jie ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Tokio pobūdžio bylose valstybės kaltintojams sunkiausia įrodyti, kad asmuo žinojo, jog įgyja vogtą daiktą.

Kad ir kokie įrodymai būtų surinkti, beveik nė vienas įtariamasis neprisipažįsta turėjęs reikalų su vagimis ar jų bendrininkais.

Pavogė Danijoje

Rugpjūčio pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino kaltais ir nuteisė Šilutės rajone gyvenančius 31-erių Gytį Kaktą ir 42-ejų Nerijų Bagdoną.

Vyrai, kaip ir minėtas gargždiškis, įkliuvo grįždami iš Vokietijos į Lietuvą keltu. Muitininkams sukėlė įtarimą tai, jog abu prie savo automobilių buvo prisikabinę kemperiais vadinamas turistines priekabas.

Apžiūrėdami transporto priemonių dokumentus bei lygindami priekabų identifikacinius numerius su nurodytais dokumentuose, pareigūnai suprato, kad numeriai yra suklastoti. Netruko paaiškėti, kad abi priekabos buvo pavogtos Danijoje ir yra paskelbta jų paieška.

Šilutiškiai aiškino, kad kažkoks Mindaugas paprašė pargabenti kemperius į Lietuvą, o nepažįstami asmenys Vokietijoje juos prikabino prie automobilių.

Vėliau teisme stebėtasi, kad lietuviai esą nepastebėjo, jog abiejų priekabų spynelės sulaužytos. Vienų jų mašinos durelėse rastas plaktukas, kuriuo veikiausiai ir buvo klastojami identifikaciniai numeriai, mat ant plaktuko liko tokių pat, kaip ir kemperio kėbulas, dažų.

Nors nebuvo įrodyta, kad abu vyrai patys klastojo numerius, teisėjas nusprendė, jog jie žinojo, kad šie daiktai vogti.

Teismo sprendimas galėtų tapti pamoka ne tik nuteistiems vyrams. G.Kaktai skirta 7 530 eurų bauda. N.Bagdonui, kuris apkaltintas dar vienos vogtos priekabos gabenimu bei pardavimu, skirta 9 412 eurų bauda.

Konfiskuoti abiejų vyrų automobiliai "Mercedes Benz ML" ir "Volkswagen Passat".

Laukia administracinė byla

Gargždiškio istorija taip pat nesibaigė vien ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Jis bus baudžiamas administracine tvarka už tai, kad gabeno didesnės nei įstatymo numatyta vertė prekes, neturėdamas jų įsigijimo dokumento.

Paprastai tokiems asmenims skiriama nemenka bauda ir visų gabentų daiktų konfiskavimas.

Pasak Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Zitos Romanovaitės, žmonės turėtų žinoti, kad ne sau patiems naudoti, o pardavimui įsigyti daiktai yra apmokestinami.

Teisme būta panašių bylų, kuriose žmonės kaltinti gabenę vogtas padangas, buitinę techniką, dviračius, bet daugiausia – statybose naudojamus įrankius.

Tie, kas verčiasi naudotų daiktų gabenimu ir pardavimu Lietuvoje, įstatymus puikiai žino ir juos vykdo arba išmano, kaip juos apeiti. Žmonės, manantys, jog gali prasigyventi kartą ar du parsigabenę nežinia iš ko įsigytų daiktų, gali labai skaudžiai nukentėti.