Vogtas dviratis – Klaipėdoje

Kaip žinoma, Skandinavijos šalyse dviratis yra viena populiariausių susisiekimo priemonių.

Žmonės mažesnėse gyvenvietėse juos palieka net neprirakintus. Tiesiog kiekvienam akivaizdu, kad tai – svetimas daiktas, todėl jo imti nevalia.

Sostinėse ir didesniuose miestuose žmonės dažniausiai pasirūpina savo dviračių saugumu, bet nesistengia jų vežti į namus, nemaža dalis palieka juos tiesiog gatvėje, prirakinę prie stulpų ar tam skirtų stovų.

Šios savaitės pradžioje Švedijos sostinėje Stokholme gyvenantis vyras per populiaraus socialinio tinklo lietuvių bendruomenės paskyrą kreipėsi į lietuvius prašydamas pagalbos.

"Sveiki. Praėjusį savaitgalį buvo pavogtas mano dviratis. Naktį kažkas nukirpo jo užraktą, dviratis dingo be pėdsakų", – guodėsi švedas.

Pagundos: Skandinavijos šalyse nereto iš Lietuvos atvykusio vagies akį traukia tūkstančiai gatvėse paliktų dviračių, kurie atrodo lyg lengvas grobis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vyriškio, pasirodo, būta akylaus. Žvalgydamasis internete parduodamų populiariausių skandinaviškų prekės ženklų dviračių jis netikėtai sugebėjo rasti saviškį.

Kažin ar daug ką nustebins žinia, kad jis savo daiktą rado tarp parduodamų kitapus Baltijos jūros – Klaipėdoje.

Pardavėjo pavardė – lietuviška?

Pardavėjas, sprendžiant iš jo skelbimų tinklalapyje, iš Švedijos parvežė apie 30 kokybiškų, Švedijoje labai populiarių prekių ženklų dviračių. Jų kainos skelbime svyruoja nuo 100 iki 400 eurų.

Tai, kokiu būdu jis juos gavo, galima nesunkiai nuspėti. Į tokį pirkėjo klausimą jis, ko gero, turi iš anksto paruoštą melą.

Savo dviratį tarp šio klaipėdiečio parduodamų radęs švedas į lietuvius kreipėsi norėdamas susisiekti su mūsų šalies pareigūnais.

Pasirodo, su Stokholmo policija jis jau susisiekė, ne tik nurodė vagystės aplinkybes, bet ir pridėjo dviračio įsigijimo dokumentus, jo nuotraukas bei pateikė informaciją apie lietuviškame tinklalapyje rastą jį parduodančio asmens skelbimą.

Lietuviai vagia ne tik dviračius. Jie griebia viską, ką žmonės Skandinavijos šalyse nakčiai palieka savo namų kiemuose.

Savo miesto policijai švedas pateikė ir pardavėjo telefono numerį bei skelbime viešinamas nuotraukas. Pareiškėjas sužinojo, kad pardavėjo pavardė – lietuviška, o jo gyvenamoji vieta – Klaipėda.

Švedas nusprendė padėti ne tik savo šalies pareigūnams – duomenis apie jo daiktą parduodantį asmenį jis užsimojo pranešti ir mūsų šalies policijai.

Užsienietis siekė, kad lietuviai patartų, ar būdamas kitos šalies pilietis, negyvenantis Lietuvoje, turi teisę kreiptis į mūsų šalies policiją.

Be to, jis norėjo patarimo, kaip galėtų nuotoliniu būdu pateikti pareiškimą.

Lietuviai pažėrė patarimų

Besinaudojantieji socialinio tinklo lietuvių bendruomenės puslapiu neliko abejingi, patarimų buvo labai daug, vienas dažniausiai besikartojančių – pranešti visas aplinkybes per www.epolicija.lt.

Vienas lietuvis paaiškino švedui, kad mūsų tautiečiai ne pirmą kartą bus ėmęsi panašaus pasipelnymo būdo.

"Prieš kelerius metus būrys lietuvių buvo areštuoti už vogtų dviračių iš Švedijos ir Norvegijos pardavimą", – paaiškino mūsų tautietis, kurio mama yra policininkė.

Kitas patarė labai argumentuotai ir išsamiai paaiškinti, kaip švedas nustatė, kad skelbime matytas dviratis yra jo, ir kas paskatino ieškoti lietuviškame parduodamų daiktų skelbimų tinklalapyje.

Be to, lietuvis patarė pateikti įrodymų, kurie galėtų padėti atpažinti jo dviratį, pavyzdžiui, nurodyti unikalius požymius – žymėjimus ar įbrėžimus, kurie skelbimų nuotraukose nematomi.

Kai švedas su juo bendravusiems lietuviams parašė pasinaudojęs patarimu ir pranešęs apie vagystę bei galimą vogtų daiktų pardavėją minėtu būdu, ne vienas pašnekovas prašė informuoti, ar jam pasiseks atgauti dviratį ir kokios reakcijos iš Lietuvos policijos jis bus sulaukęs.

Kai kurie patarė daug nesitikėti, bet tuo pat metu ir neprarasti vilties.

Geidžiamiausios – vejapjovės

Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikino, kad internetu gaunami pranešimai apie nusikaltimus iškart paskiriami tirti teritorinio komisariato pareigūnams.

Ramūnas Matonis / Redakcijos archyvo nuotr.

R.Matonis teigė, kad užsieniečiai nedažnai kreipiasi į mūsų šalies pareigūnus, bet toks švedo kreipimasis nėra jokia naujiena.

"Lietuviai vagia ne tik dviračius. Jie griebia viską, ką žmonės Skandinavijos šalyse nakčiai palieka savo namų kiemuose. Ypač populiarios vejapjovės, įvairūs buities daiktai", – neslėpė policijos departamento atstovas.

R.Matonio žodžius puikiai iliustruoja parduodamų daiktų tinklalapio skelbimai, kuriuose tas pats asmuo parduoda ne tik pavogtą švedo dviratį, bet ir vejapjoves, sodo traktoriuko priekabą, šakų smulkintuvą, bateriją akumuliatoriniam prietaisui ir nemažai kitų daiktų.

Kur dėti vogtus daiktus?

Klaipėdoje būta atvejo, kai policininkai aptiko sandėlį, pilną vogtų daiktų, tarp kurių buvo ir nemažai dviračių.

"Mes dar vis saugome daugybę pavogtų užsienyje daiktų. Savininkai gavo žinią, kad jie rasti, bet jų atsisakė, nes jau yra gavę draudimo išmokas. Kitas dalykas – kas apmokės vogtų daiktų nugabenimą savininkams? Nukentėjusysis neturi tokios pareigos, o jeigu nenustatomas kaltininkas, net nežinia, kas tai turėtų padaryti. Logistika yra nemažai kainuojantis dalykas", – sakė Klaipėdos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius.

Pasak pareigūno, situacija galbūt ne tokia paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Švedo dviratį pavogęs ir Klaipėdoje parduodantis asmuo ne būtinai yra tas pats.

Praktika rodo, kad kur kas dažniau Skandinavijos šalyse veikiantys vagys grobį perparduoda supirkėjams, o šie pasirūpina pagrobtų daiktų gabenimu į mūsų šalį.

Pardavėjas gali būti trečioji ištisos grandinės dalis, jis galbūt net nepažįsta vagies.

Kaip yra aprašytuoju atveju, dar bus aiškinamasi.

Surengė didelę patikrą

Dar 2014 m. vasarą Lietuvos policijos departamento vadovybės iniciatyva buvo vykdoma prevencinė priemonė, kurios metu mūsų šalies teisėsaugininkai kartu su partneriais iš Danijos, Švedijos, Olandijos ir Suomijos įgyvendino naują bendradarbiavimo formą.

Buvo siekta užkirsti kelią užsienyje pavogtus dviračius realizuoti Lietuvoje.

Taip buvo atsižvelgta į užsienio šalių teisėsaugos institucijų gaunamą informaciją apie dažnus Lietuvos piliečių sulaikymus dėl dviračių vagysčių.

Tąkart tikrintos visos Lietuvos turgavietės bei prekyvietės, kur parduodami naudoti dviračiai, tikrinti ir asmenys, parduodantys tokius dviračius pagal skelbimus.

Tikrinti ir didesnės vertės dviračiai, kurių pardavėjai neturėjo įsigijimo dokumentų.

Dviračių numeriai buvo sugretinami su užsienio šalių duomenų bazėse esančių pavogtų dviračių numeriais.

Reido metu tąkart nustatyti ir iš prekybos paimti aštuoni dviračiai, kurių numeriai sutapo su pavogtų Danijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Lietuvoje dviračių numeriais.

Vieno dviračio kaina nustebino net ir užsienio kolegas – vagystės momentu jo vertė siekė 10 tūkst. litų.

Tąkart viltasi, kad panašios akcijos bus rengiamos dažniau, tačiau pranešimų apie jas vėliau nebebūta.