Ieškinys – 96 tūkst. eurų

64 metų V.K. į teismą padavė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros.

Ieškinyje vyras reikalavo atlyginti beveik 46 tūkst. eurų turtinę žalą, susijusią su prarastomis pajamomis po atleidimo iš darbo, ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Žmogus teismą tikino, kad itin išgyveno dėl atleidimo iš darbo. Iki pensijos buvo likę keleri metai, o šioje kompanijoje vyras dirbo nuo 1974-ųjų.

Klaipėdietis prarado viltį būdamas tokio amžiaus susirasti darbą. O atleisto dar ir už vagystę žmogaus, tikėtina, niekas ir nesamdytų.

Pasak buvusį jūrininką ginančio advokato Viačeslavo Žarkovo, bet kuris pilietis, vagimi "pakrikštijęs" kitą asmenį, sulauktų ieškinių, tačiau valstybės tarnautojai, neteisingai pasielgę su piliečiu, dažniausiai lieka nenubausti.

"O kas valstybėje turi už tai atsakyti? Bet kuris iš mūsų gali būti neteisėtai sulaikytas, gali prarasti darbą dėl neegzistuojančios vagystės, ir niekas už tai nesumokės. Tokio absurdo aš dar nebuvau matęs", – kalbėjo advokatas.

Tokio absurdo aš dar nebuvau matęs.

Vagystės nebuvo?

Šio klaipėdiečio gyvenimą apvertusi istorija prasidėjo dar 2012-aisiais.

Jūrų uosto policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal operatyvinę informaciją.

Ji liudijo, esą keturi vyrai užsiima degalų grobstymu iš linijinių keltų, jiems prisišvartavus Jūrų perkėlos terminalo teritorijoje.

Netrukus buvo gautos sankcijos dėl šių žmonių telefoninių pokalbių pasiklausymo. O vienas iš įtariamųjų net buvo sekamas.

Tokių nemenkas išlaidas atsieinančių priemonių buvo griebtasi dėl maždaug 220 litrų dyzelino.

"Tačiau mano ginamojo niekas neužklupo darant nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai kompaniją informavo apie neva padarytą vagystę, tačiau pati kompanija net neturėjo tokios informacijos. Jie patys konstatavo, jog nedisponuoja informacija, kad degalai yra pavogti", – aiškino advokatas V.Žarkovas.

Nors ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, tačiau šiuo atveju jis itin užtruko.

"Byloje surinkta dvylika tomų medžiagos, žmogus buvo kankinamas trejus metus. Pradžioje buvo sulaikytas, vėliau negalėjo išvykti iš Lietuvos, o galiausiai ir atleistas iš darbo. Ką reiškia jūrininkui netekti darbo 60-ies metų? Jis nemoka nieko kita daryti, o susirasti darbo nėra šansų. Kompanija jį atleido, nes jis prarado darbdavių pasitikėjimą. O paaiškėjo, kad vagystės fakto net nebuvo. Trejus metus bylinėjamasi, leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, o paaiškėja, kad net trūkumo įmonėje nėra", – akcentavo V.Žarkovas.

Laivų degalai – ne mašinoms

Advokatas V.Žarkovas pastebėjo, jog kompanija neatliko inventorizacijos ir nepateikė faktų, kad kompanija patyrė žalą.

Tiesa, prokuratūra čia turėjo kitą nuomonę, ir byla vis tiek pasiekė teismą.

"Valstybė daug lėšų išleido šiam tyrimui. Tris ekspertizes teko daryti. Kas tai apmokės?" – stebėjosi advokatas.

V.Žarkovo teigimu, teisme apklausinėjamas kelto vyr. mechanikas paliudijo, kad laivų degalų sklendės pašaliniams yra neprieinamos, visa sistema – kompiuterizuota.

"O juokingiausia šioje istorijoje tai, kad jūrinis dyzelinas negali būti naudojamas paprastoms transporto priemonėms. Įsipylus tokio dyzelino į lengvosios mašinos variklį, jis iš karto sugestų. Tik absoliutus kvailys galėtų pilti tokius degalus į savo automobilį, juk jį iš karto reikėtų išmesti", – stebėjosi V.Žarkovas.

Sulaikė su įkalčiais?

Pagal bylos medžiagą, bocmanas buvo sulaikytas 2012 m. birželio pabaigoje, prie garažo, kuriame laikė 60 litrų dyzelino.

Sulaikymo metu automobilyje buvo rasta ir paimta dar 120 litrų degalų.

Žmogus buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę.

Prieš sulaikant iš jo buvo paimtas paaiškinimas, kurį surašė policijos pareigūnas.

Kitą dieną vyrui buvo pareikšti įtarimai dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į saugyklą.

"Tačiau niekas ikiteisminio tyrimo metu nepasiaiškino, koks dyzelinas rastas žmogaus garaže. Mes tik teisme pradėjome aiškintis, kas ir kaip. Žmogus nurodė, kad pirko dyzelino iš baltarusio. Laivams taip pat buvo tiekiami degalai iš Baltarusijos. Tačiau tai du skirtingi degalų tipai. Tik teisme buvo atliktos ekspertizės", – prisiminė advokatas V.Žarkovas.

Ieškinius atmetė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išteisino bocmaną.

Apkaltintojo naudai pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris pripažino, kad žmogus yra nekaltas ir turi teisę į kompensaciją.

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę bocmano ieškinius dėl žalų atmetė.

Nutartyje pažymėta, kad priežastis ikiteisminiam tyrimui buvo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas.

Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

Teismas nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai buvo neteisėti.

Vien aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad valstybė turi atlyginti nurodytą žalą.

Teismas pažymėjo, kad 2013 m. V.K. kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Civilinė byla baigėsi taikos sutartimi, kuria darbdavys įsipareigojo vyrui atlyginti 5 tūkst. litų neturtinę žalą.

Tuomet ieškovas sutiko su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu.

Kadangi nebuvo įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti pareigūnų veiksmai – žalos atlyginimą teismas pripažino negalimu, dėl to ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Teismo sprendimą dar galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.