"Kitą kartą užsirakink duris", – perspėjo vagis, laiptinėje sutikęs ką tik apvogto buto šeimininkę. Tokių ir panašių situacijų netrukus užgriūsiančios Jūros šventės dienomis gali atsitikti ne viena. Nusikaltėliai džiaugiasi, kai daugiabučių namų kvartalai ištuštėja ir gyventojai ūžia spalvinguose renginiuose.

Lauždavosi kiekvieną dieną

Uostamiesčio policininkai sulaikė 40-metį ne kartą teistą vyrą, kuris vogti eidavo kaip į darbą – kasdien tuo pačiu metu. Tokių darbo dienų būta beveik mėnesio – pareigūnai suskaičiavo 23 dienas, kai vagis šlavė pietinės miesto pusės klaipėdiečių butus.

Ar bute nėra šeimininkų, jis įsitikindavo paprasčiausiai paskambinęs į duris. Jeigu šeimininkai jas atidarytų, vagis pameluotų ieškantis neegzistuojančio žmogaus.

Tad šis vyras, sutikęs ką tik apvogto buto šeimininkę, net pabarė ją. Bet padarė tai daugiau būdamas sutrikęs, kad vos neįkliuvo nusikaltimo vietoje, nes buto durys buvo užrakintos, jis pats išlaužė užraktą. Moteris galėjo jo žodžiuose įžvelgti netiesioginę prasmę – jai jau seniai buvo laikas senas medines duris pakeisti šarvuotomis.

Kaip paaiškėjo, vagis yra fenomenalios atminties. Nors vogė kasdien, detaliai prisiminė, kur aptiko kokį vertingesnį daiktą, kokios buvo buto durys, kiek laiko užtruko vogdamas ir kiek pinigų gavo už pagrobtas vertybes.

Jo nusikaltimų motyvas – banalus, vyras yra priklausomas nuo narkotikų, tad kasdien panašiu metu prasidedanti abstinencija jį vertė ieškoti naujo grobio. Juo labiau kad jį rasti buvo visiškai nesunku – visų apvogtų žmonių butai buvo medinėmis durimis, rakinamomis nesudėtingais užraktais.

Apšvarindavo miegančius

Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai demaskavo ir grupę vagių, kurie specializavosi siaubti privačius gyvenamuosius namus.

Šios gaujos įžūlumas pasireiškė tuo, jog į namus jie braudavosi naktimis, kai šeimininkai saldžiai miegodavo.

Ne vienas toks nusikaltimas buvo įvykdytas Palangoje.

Dauguma apvogtų žmonių buvo įsirengę signalizacijas, tačiau jas įjungdavo tik kur nors išvažiuodami.

Žmonės buvo įsitikinę, kad naktį, kai jie patys yra namuose, būstas saugus, tad signalizacijos nejungdavo.

Pasirodo, vagys užtrukdavo vos kelias sekundes, tyliai veikiančiu grąžtu pragręždavo tam tikrą plastikinio lango rėmo vietą ir be vargo atsidarydavo lengviausiai prieinamą langą.

Tada belikdavo tik susirinkti šeimininkų namuose laikomus pinigus, telefonus bei papuošalus. Kai kuriais atvejais nusikaltėliai pasinaudodavo rastais mašinų raktais ir pagrobdavo kieme laikomas mašinas.

Išnaudoja ir pastolius

Kelerius pastaruosius metus pirmuosiuose daugiabučių namų aukštuose gyvenantys žmonės negali jaustis saugūs nei dieną, nei naktį. Ypač pavojinga palikti net vos vos pravirą langą ar balkono duris.

Vagys puikiai išmano plastikinių langų trūkumus, pastumia rėmą ir į tarpą, kuris dažniausiai užpildomas stingstančiomis putomis, įkiša laužtuvą. O tada belieka tik staigiu judesiu truktelėti laužtuvą, ir patekti į vidų nebėra kliūčių.

Pro pravirus langus vagys patenka ir į antrojo ar net trečiojo aukšto butus. Pastaruoju metu Lietuvoje jau būta vagysčių renovuojamuose namuose, kurie apjuosti pastoliais.

Vis dėlto kol kas dažniausiai įsibraunama į butus sulaužius durų užraktą.

Saugią kaimynystę propaguojantys policijos pareigūnai tikina, kad žmonės turi apgalvoti kiekvieną detalę, galinčią apsaugoti būstą.

Net šalia laiptinių auginami krūmai gali pasitarnauti vagims. Alyvos ar kiti augalai tampa puikiausia nusikaltėlių maskuote. Pavyzdžiui, Kanadoje tokiais atvejais saugumui kenkiantys augalai nurėžiami be jokių diskusijų.

Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių – įsirengti garsinę signalizaciją. Ji nebūtinai turi būti sujungta su saugos tarnybos pultu.

Kartą buvęs jūreivis dalijosi patirtimi. Judesio davikliai jo namuose priversdavo kaukti laivuose naudojamą sireną. Nuo tokio garso vagys kartą laiptais riste nusirito.

Apie nusikaltimą nepranešė

Uostamiesčio policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė tikino, kad draugiški kaimynai kur kas geriau apsaugo namus nei bet kurios kitos saugos priemonės.

"Geriau tegu žmonės praneša policijai apie kiekvieną įtartiną asmenį jų gyvenamojoje aplinkoje, nei būna abejingi. Jeigu policijos patruliai bus pernelyg užsiėmę patikrinti tokį pranešimą, tai padarys bendruomenių pareigūnai. Jų pareiga bendrauti su gyventojais, skleisti žinias apie saugią kaimynystę", – teigė R.Bekėžienė.

Policijos pareigūnai yra atlikę eksperimentą, kuris parodė, jog įsibrauti į butą bei jį apvogti užtenka vos poros minučių. Tas pats eksperimentas atskleidė ir kitą problemą – kaimynai dažniausiai yra abejingi greta gyvenančių žmonių saugumui.

Po vagystės inscenizavimo palikę praviras buto duris policininkai laukė, per kiek laiko kaimynai apie galimą nusikaltimą praneš pagalbos telefonu, tačiau tokio skambučio taip ir nesulaukė.

Žino, kur ieškoti grobio

Radę apvogtą butą šeimininkai paprastai griebiasi už galvos – būstas būna lyg viesulo nusiaubtas. Vagys tradiciškai pinigų ieško spintose, tarp lovos baltinių, knygose, senose rankinėse, nenešiojamų paltų kišenėse ar net gėlių vazonuose bei kruopų induose.

Viskas priklauso nuo to, kiek laiko turi vagis ir kokią yra susirinkęs informaciją apie auką.

Jeigu jiems žinoma, kad buto šeimininkai turi daug grynųjų pinigų, jų gali ieškoti net ten, kur niekam neateitų į galvą. Kartą žmonės rado supjaustytas užuolaidas, vagys pinigų slėptuvių ieškojo net jų klostėse.

Yra buvę atvejų, kai aptikę namuose seifą vagys nesivargina jį atidaryti ir išsineša kartu su visu turiniu.

Pasak pareigūnų, butų vagis galima skirstyti į kelias kategorijas.

Vieni vagia, kad galėtų nusipirkti kvaišalų. Kiti todėl, kad nemoka nieko kito daryti. Treti įsimiklina greitai įsilaužti į būstus ir taip elgiasi, kol įkliūva, nes tai – paprasčiausias būdas pelnytis.

Rečiau pasitaiko tokie, kurie ryžtasi vagystei tik tada, kai žino, kad tikrai ras gerą grobį. Jie kruopščiai ruošiasi nusikaltimui, seka šeimininkus, jų įpročius, stebi, ar languose vakarais įsižiebia šviesa, domisi kaimynų įpročiais, iš anksto susirenka visą būtiną informaciją.

Šios kategorijos nusikaltėliai pasidomi net aukų "Facebook" paskyroje skelbiama informacija. Tad noras pasipuikuoti prieš draugus ir pažįstamus apie būsimą tolimą kelionę neretai atsigręžia prieš patį tokių žinučių autorių.

Nustebino įžūlumu

Kriminalinės policijos pareigūnai galėtų valandų valandas pasakoti apie butų vagis bei jų aukas. Neretai tokie pasakojimai primena anekdotus.

Prieš daugokai metų įžūlus vagis paprašė kaimyną leisti įsijungti elektrinį grąžtą, kuriuo pragręžė į užsienį poilsiauti išvykusių žmonių duris. Jis įtikino greta esančio buto gyventoją esąs šeimininkų draugas ir esąs įpareigotas prižiūrėti namus, bet praradęs raktą.

Klaipėdoje būta vagies, kuris siaubdavo viršutinių aukštų butus. Kai jį pasisekė nutverti, paaiškėjo, kad jis – buvęs alpinistas.

Palangoje daugiau nei prieš dešimtmetį pirmajame aukšte gyvenusi garbaus amžiaus pora žiūrėjo televizorių. Staiga atsilapojo kambario langas, pro jį įlipo nepažįstamas vyras, išjungė iš elektros lizdo televizorių, ištraukė kabelį ir tokiu pat būdu išlipo lauk. Šeimininkai nustėro iš nuostabos ir nepajėgė ištarti nė žodžio.

Gyrė už profesionalų darbą

"Butų vagių pasaulyje – nieko naujo. Jų tikslas per amžius – tas pats, skiriasi tik įsibrovimo į būstus būdai, – tikino Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis. – Užtat nemažai naujo atsitiko policijoje. Jeigu anksčiau tą patį vagį gaudydavo abiejų miesto policijos komisariatų kriminalistai, tai dabar šios funkcijos yra perduotos mūsų padaliniui. Kriminalinės žvalgybos specialistai jau po trijų panašių nusikaltimų pradeda analizuoti braižą, lygina visas detales ir daro išvadas. Taip demaskuoti vagį daug lengviau."

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas gyrė šio padalinio pareigūnus už profesionalumą. Biure darbuojasi profesionalai, ilgus metus dirbę Kriminalinėje policijoje.

"Jau matome Kriminalinės policijos reformos rezultatus, Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje surinkta puiki komanda, ne tik profesionalūs, bet ir labai atsakingi žmonės. Nė karto negirdėjome iš jų jokių bandymų permesti savo darbus kitiems. Jie jau parodė savo kompetenciją: gaudydami grafitininkus, kovodami su butų vagimis, išaiškino gaują privačius namus siaubusių nusikaltėlių. Komanda surinkta iš geriausių pareigūnų, juos rinko valdybos vadovas, o ir patys noriai siūlėsi. Motyvuoja dirbti ir didesnis atlyginimas", – gyrė pavaldinius A.Motuzas.

Statistika ir faktai

Klaipėdoje įvykdyta vagysčių iš gyvenamųjų būstų

2014 m. pirmą pusmetį – 110.

2014 m. antrą pusmetį – 190.

2015 m. pirmą pusmetį – 96.