Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose per pirmąjį šių metų pusmetį krauta 133,9 mln. tonų jūrinių krovinių.

Žemyn tempia Būtingė

Tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 54,8 proc. krovinių srauto sudarė Rusijos, 21,5 proc. – Latvijos, 13,2 proc. – Estijos, 11,2 proc. – Lietuvos uostams. Bendras Lietuvos uostų pozicijas žemyn tempia Būtingės naftos terminalas. Jo krova šiemet yra 12 proc. mažesnė nei pernai. Šis terminalas naudojamas pasyviai – tik naftai, kuri reikalinga „PKN Orlen“ gamyklai aprūpinti, importuoti.

Per pusmetį Klaipėdos uoste krauta 15,012 mln. tonų krovinių. Tai 14,5 proc. daugiau nei pernai. 76,6 proc. didėjo miškininkystės produkcijos, 73,4 proc. metalo laužo, 54,6 proc. trąšų, 36,8 proc. ro ro, 32,7 proc. konteinerinių krovinių. Mažėjo naftos produktų (-6,4 proc.), geležies ir plieno gaminių (-26,4 proc.), ferolydinių (-72 proc.), žemės ūkio produktų (-11 proc.).

Pagal krovos apimtis Klaipėdos uostas regione nusileido Rusijos Primorsko ir Sankt Peterburgo uostams, taip pat jungtiniam Talino uostui. Šiame uoste daugiau krauta beveik visų rūšių krvinių. Tai reiškia, kad po „bronzinio kareivio“ istorijos Talino uostas atsigauna. Kiek tai truks neaišku?  Iš 17,898 mln. tonų Talino krovinių net 12,393 mln. tonų sudaro skysti produktai, pagrinde Rusijos nafta ir naftos produktai. Kai Rusija pradės didinti naftos produktų krovos apimtis Primorske ir atidarys naują naftos produktų terminalą Ust Lugos uoste, Taline naftos gali nebelikti. Jau dabar šio uosto administracija ieško naujų krovinių ne tik Baltarusijoje, bet ir Kazahstane, Kinijoje.

Latvių nesėkmės

Klaipėdai nežymiai pavyko aplenkti Latvijos Rygos uostą, kiek daugiau Ventspilio uostą. Toks Klaipoėdos uosto rezultatas laikomas kaip ypač palankus. Jei pavyks išlaikyti tokius pačius krovos tempus, Klaipėdos uostas gali pasiekti rekordinę metų krovą.

Visų Latvijos uostų  krovos rezultatai per pirmąjį pusmetį neigiami. Rygos uoste net 40 proc. mažiau krauta anglių ir 20 proc. – naftos produktų. Staigius šių produktų kritimus pavyko kompensuoti padidėjusia konteinerių, ypač NATO, miškininkystės produktų, trąšų krova. Rygos uoste per 80 proc. krovinių sudaro tranzitiniai. Todėl staigus vieno ar kelių rūšių krovinių gabenimo pasikeitimas staigiai atsiliepia uosto rezultatams.

Tas pats yra ir Ventspilio uoste, kur tranzitas sudaro apie 90 proc. Šis uostas taip pat nukentėjo dėl staigaus anglių, naftos ir naftos produktų kritimo. Jie susidarė todėl, kad Rusija šiuos krovinius perorientuoja į savus uostus.

Rusijoje krova didėjo

Visi Rusijos uostas per pirmąjį pusmetį krovė 258,37 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2009 metais krova augo 9,7 proc.

Didžiausia dalis krovinių – net 111,28 mln. tonų krauta vadinamame Šiaurės Vakarų baseine. Jį sudaro net tik Baltijos jūros regione esantys uostai, bet ir Murmanskas, Arhangelskas. Šiame regione krovos augimas buvo tik 4,3 proc. didesnis. Lėmė tai, kad regione daugiausiai kraunantis Primorskas dėl remonto 3 proc. sumažino naftos krovą. Bendrą praėjusių metų lygį šiame uoste pavyko išlaikyti tik padidinus naftos produktų krovą.

Pagal krovos apimtis Rusijoje antroje vietoje yra Pietų baseino uostai Tuapsė, Kaukazas, Rostovas, Azovas, Astrahanė. Jie krovė 89,73 mln. tonų. Bendra krova padidėjo 2 proc. Net 39,4 proc. iki 57,36 mln. tonų krovė Rusijos Tolimųjų Rytų uostai. Jie ir atėmė nemažą dalį anglių krovinių iš Latvijos uostų. Buvo perorientuota logistikos grandinė ir Rusijos anglys į Kiniją pradėtos gabenti per Tolimųjų Rytų uostus.

Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t