Uostamiesčio politikai atvėrė vartus į didesnę ir ilgalaikę finansinę paramą iš miesto biudžeto pretenduoti daugiau nei keturioms komandoms.

Laikinasis Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovas Ignas Pocius politikams pristatė, kad jei jie įpareigos, bus parengta tvarka, kaip finansuoti prioritetinių žaidybinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubus.

Planuota, kad pagal šią tvarką ilgalaikę paramą iš miesto biudžeto galėtų gauti tik keturios komandos: „Neptūnas“, „Dragūnas“, „Fortūna“ ir „Atlantas“.

Šios komandos žaidžia aukščiausiose šalies krepšinio, rankinio ir futbolo lygose.

Planuota, jog „Neptūnui“ per metus būtų skiriamas milijonas litų, „Dragūnui“ ir „Atlantui“ – po 200 tūkst. litų, „Fortūnai“ – 100 tūkst. litų.

„Tačiau Klaipėdoje yra patvirtinta 11 prioritetinių sporto šakų. Nors jų atstovai taip pat dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, tačiau sporto šakos nėra žaidybinės, todėl tokie sportininkai negalėtų pretenduoti į ilgalaikę paramą“, - projektą kritikavo miesto tarybos narys Algirdas Grublys.

Todėl jis pasiūlė nustatyti tvarką, kaip finansuoti visų prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubus.

„Tokiu būdu paramą be atskiro tarybos sprendimo galėtume skirti ir sportinių šokių klubui „Žuvėdra“, ir puikių rezultatų pasiekiantiems lengvaatlečiams“, - aiškino A.Grublys.

Kiti politikai ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje pritarė tokiam jo siūlymui.

Didžiausios diskusijos kilo dėl to, ar apskritai reikia remti privačius sporto klubus. A.Šulcas pabrėžė, jog dėl to turės susitarti visi politikai, nes miesto biudžete papildomų pinigų tikrai nebus, todėl dalį jų reikės iš kažko atimti arba didinti biudžeto deficitą.

„Jei neturėsime žvaigždžių viršuje, nebus žmonių ir apačioje. Vaikai tikrai neturės motyvacijos sportuoti, jei Klaipėdoje nebus aukščiausiose šalies lygose žaidžiančių klubų. Situacija tokia, kad juos savivaldybė turi remti, nes tai yra ir būdas pritraukti kitų rėmėjų“, - aiškino Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas.