Atliktais tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę. Ypač su didelėm problemom susiduria slaugytojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais psichikos problemų.

Visoje šalyje nuskambėjo istorija, kaip už grotų atsidūrė keli slaugytojai, kurie buvo apkaltinti neva smurtavę prieš pacientus, nors realūs faktai bylojo, jog tie patys darbuotojai tapo agresyvių pacientų aukomis.

Apie slaugytojų saugumo užtikrinimą ir Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problemas bus diskutuojama Klaipėdos universitete. Konferenciją rengia Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir Klaipėdos universitetas.

Labiausiai nesaugūs yra slaugytojai, dirbantys psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos, tačiau incidentų išvengti nepavyksta.

Klaipėdoje ketinama priimti rezoliuciją dėl slaugytojų saugumo užtikrinimo. Apie smurtą prieš slaugytojus Lietuvoje beveik nėra statistikos duomenų, nėra analizuojamos smurto darbe priežastys, metodai, užtikrinantys saugias darbo sąlygas susidūrus su agresyviu pacientų elgesiu, nėra reabilitacijos ar prevencijos programų.

Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą.

Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Rezultatai parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus.

Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. – žeminimus, 28 – tyčiojimąsi, 19 proc. – priekabiavimą, 2 proc. –  izoliaciją. Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.